XI eilinis sekmadienis
Jai atleidžiamos jos gausios nuodėmės, nes ji labai pamilo
„Skolininkas turėjo du skolininkus. Vienas buvo skolingas penkis šimtus denarų, o kitas – penkiasdešimt. Jiems neturint iš ko atiduoti, jis dovanojo abiem. Katras labiau jį mylės?“ Simonas atsakė: „Manau, jog tasai, kuriam daugiau dovanota“. Jėzus tarė: „Teisingai nusprendei“. Ir, atsisukęs į moterį, jis tarė Simonui: „Matai šitą moterį? Aš atėjau į tavo namus; tu nedavei man vandens kojoms nusimazgoti, o ji nuplovė jas ašaromis ir nušluostė savo plaukais. Tu manęs nepabučiavai, o ji, vos man atėjus, nesiliauja bučiavusi mano kojų. Tu aliejumi man galvos nepatepei, o ji tepalu patepė man kojas. Todėl aš tau sakau: jai atleidžiamos jos gausios nuodėmės, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli“. O jai tarė: „Atleidžiamos tau nuodėmės“. Sėdintieji kartu už stalo pradėjo svarstyti: „Kas gi jis toks, kad net ir nuodėmes atleidžia?!“ O jis dar tarė moteriai: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik sau rami!“
Jėzus keliavo per miestus ir kaimus, mokydamas ir skelbdamas gerąją naujieną apie Dievo karalystę. Su juo buvo dvylika apaštalų ir kelios moterys, išgydytos nuo piktųjų dvasių bei ligų; (tai Marija, vadinama Magdalietė, iš kurios buvo išėję septyni demonai, Erodo prievaizdo Chuzos žmona Joana ir Zuzana) ir daug kitų moterų, kurios jiems tarnavo savo turtu. Kiti skaitiniai: 2 Sam 12, 7-10. 13; Gal 2, 16. 19-21; Lk 7, 36-8, 3



