Filmuojant ar fotografuojant bažnyčioje

[ A+ ] /[ A- ]

Bažnyčia yra sakralinė erdvė, todėl, filmuojant ar fotografuojant apeigas bažnyčioje, yra būtina laikytis tam tikrų nuostatų.

Daugelis, ne tik šio amato mėgėjų, bet ir save laikančių profesionalais, dirbdami bažnyčioje, savo veiksmais dažnai parodo menką supratimą to, kur jie pateko, kokioje aplinkoje turi dirbti ir kaip tą darbą kvalifikuotai atlikti, nepažeidžiant šventovės sakralumo, bei apeigų šventumo.

Filmuojant ar fotografuojant bažnyčioje, reikia vadovautis keliomis pagrindinėmis taisyklėmis:

  1. Pirmiausiai reikia įsisąmoninti, kad filmavimas ar fotografavimas bažnyčioje nėra tolygus filmavimui įprastoje vietoje, įprastų vaizdų ar veiksmų, todėl daugelis dėsnių, kaip pasiekti optimalų rezultatą, čia negalioja, nors dėl to nukentėtų vaizdo kokybė ar turinys.
  2. Bažnyčia gerbia fotografų ir filmuotojų darbą ir supranta atminimo įamžinimo svarbą, tačiau ji negali toleruoti, kai  filmavimo ar fotografavimo procesas užgožia pačias apeigas ar joms trukdo, todėl, kaip nevertintumei savo darbo, patekęs į bažnyčią, turi susitaikyti su nuostatą, kad svarbiausias bažnyčioje atliekamų apeigų elementas yra pačios apeigos, o ne jų fotografavimas ar filmavimas.
  3. Nesvarbu kokių įsitikinimų pats būtum ar kokiai konfesijai priklausytum, privalai gerbti įsitikinimus tų, kuriems bažnyčia yra sakrali vieta.
  4. Negalima trukdyti apeigų, maišytis, kištis į jų eigą, stabdyti apeigas ar bandyti kitaip jas „koreguoti“.
  5. Už grotelių (Dievo stalo) esanti erdvė yra vadinama presbiterija. Ji yra skirta tik apeigose dalyvaujantiems ir liturginius rūbus vilkintiems bažnyčios tarnautojams. Šioje erdvėje nedera statyti savo aparatūros, vaikščioti ir t.t.
  6. Privaloma išlaikyti deramą atstumą nuo apeigų dalyvių, todėl netoleruotinas bandymas viską užfiksuoti iš arti, šmėkščioti prieš dalyvių veidus.
  7. Bažnyčioje yra vengiama staigių judesių, keistų kūno padėčių, bėgiojimų ir šurmulio, todėl yra neleistina (ir tai netgi komiškai atrodo), kai fotografai ar filmuotojai bėga atbuli priešais eiseną, įvairiausiomis pozomis besistengiantys pagauti geriausią „kampą“, įvairiais ženklais ar garsais bandantys koreguoti apeigų eigą ir pan.
  8. Tik su bažnyčios administratoriaus leidimu galima lipti į bažnyčios sakyklą.
  9. Filmuojant ar fotografuojant bažnyčioje, profesionalumo ženklas yra patiems operatoriams būti kuo mažiau pastebimiems.
  10. Yra buvę atvejų, kai filmuotojų ar fotografuotojų išprovokuoti vestuvių apeigų dalyviai, po apeigų sugrįžę į bažnyčią, kad išgautų „efektingų“ nuotraukų kėlė jaunąją ant altoriaus, arba sodino jaunąją į klausyklą, o jaunąjį paklupdę imitavo neva tai išpažintį jaunajai ir t. t. Visi tokie veiksmai rodo ne tik prastą skonį, atsakomybės stoką bei pelno vaikymąsi bet kokia kaina, bet ir giliai užgauna tikinčiųjų jausmus bei peržengia valstybės įstatymus, užtikrinančius šventovės sakralumą.

Mieli fotografai, tik būdami supratingi ir pagarbūs mes bendromis pastangomis pasieksime, kad ši diena jaunųjų atmintyje išliktų kaip nepakartojamas, nuotaikingas, bet kartu ir dvasingas šeimos paveldas, vienijantis juos jų bendro gyvenimo kelyje.

Vievio parapijos klebonas,
kun. Alf. Kelmelis


Atmintinė (atsisiųsti)

◄ Atgal | ▲ Į viršų | ► Pradinis | ⎙ Spausdinti