01 Kov 2017

Apie Kryžiaus kelio kilmę, aktualumą, atlikimo formas ir prasmę

0 komentarų
Kryžiaus keliasKilmė
 
Tradicija teigia, jog pirmoji Kryžiaus kelią Jeruzalės gatvėmis ėjo Švč. Mergelė Marija. Vėliau Kryžiaus kelio stotis eidavo į Šventąją Žemę atvykę maldininkai. Kiekvieną penktadienį trečią valandą po pietų krikščionys, atvykę iš visų pasaulio kampelių, prisijungia prie pranciškonų procesijos, kad eitų Jėzaus pėdomis ir dar kartą išgyventų jo paskutines valandas. Devynios Kryžiaus kelio stotys yra išdėstytos siaurose senamiesčio gatvelėse, o penkios paskutiniosios – Šventojo Kryžiaus bažnyčioje, kuri stovi Golgotos kalno vietoje. Visos stotys yra pažymėtos koplytėlėmis arba altoriais, prie kurių galima sustoti pasimelsti ir apmąstyti tai, kas čia vyko. Nepaisant turgaus triukšmo ir minios grūsties gatvėse, ėjimas tuo keliu, kuriuo už mus kenčiantis Jėzus ėjo paskutinę savo žemiškojo gyvenimo dieną prieš du tūkstančius metų, gali tapti jaudinančia dvasine patirtimi.
 
Dramatizmas
 
Iš tikrųjų, kad suprastume Kryžiaus kelio stotis, reikia pajusti anuometinį mentalitetą ir dvasingumą. Viduramžių pamaldumas buvo taipKryžiaus kelias stipriai sutelktas į žmogiškąjį Kristaus kentėjimą, kad šiuolaikiniam žmogui tokia praktika galėtų atrodyti kaip perdėta ir nesuprantama. Nuplaktas ir krauju paplūdęs Jėzus buvo garbinimo objektas viduramžiais. Pamaldumas, kurio objektas buvo šventosios žaizdos, kraujas, kritimai, kančios kelyje, septyni paskutiniai Jėzaus žodžiai, erškėčių karūna, tiesiog klestėjo.
Šv. Jeronimas (342–420) taip pat rašo apie piligrimus, kurie tuomet lankė su Jėzaus kančia susijusias šventas vietas Jeruzalėje. Tačiau pirmaisiais krikščionybės amžiais tai dar nebuvo Bažnyčios liturginė praktika. Šv. Petronijus V amžiuje Šv. Stepono vienuolyne Bolonijoje įrengė eilę tarpusavyje sujungtų koplyčių, kurios priminė specifines Jeruzalės vietas, tačiau tai, kas dabar žinoma kaip Kryžiaus kelios stotys (stacijos), atsirado tik religingumu išgarsėjusiais viduramžiais.
Kryžiaus kelio stotys pirmą kartą buvo pastatytos Kordoboje (Ispanija) XV amžiuje, o netrukus – Antverpene (Belgija), Niurnberge (Vokietija) ir daugelyje kitų Europos vietų.
Didelę reikšmę skleidžiant Kryžiaus kelio maldą turėjo Pranciškonų vienuolija, ypač po to, kai Šventasis Sostas 1343 metais perdavė pranciškonams Jeruzalės ir visos Palestinos šventųjų vietų globą ir jie su ypatingu uolumu ėmė skatinti pamaldumą Kristaus kančiai. Šioje veikloje ypač pasižymėjo pranciškonas kunigas šv. Leonardas iš Porto Moriso (1676–1751), kuris vien tik Italijoje įsteigė net 571 vietą. 1686 metais popiežius Inocentas XI suteikė pranciškonams išimtines teises įrengti Kryžiaus kelio stotis ir atlaidų gavimo galimybę už šių stočių ėjimą Jeruzalės šventosiose vietose. Popiežius Benediktas XIII 1726 metais atlaidų gavimo praktiką praplėtė visiems tikintiesiems. Pranciškonai ilgai išlaikė Kryžiaus kelio stočių įrengimo monopoliją, tačiau 1731 metais popiežius Klementas XII šią teisę suteikė ir ne pranciškonų bažnyčioms. Dabar daugumoje pasaulio ir Lietuvos bažnyčių yra Kryžiaus kelio stotys. Kristaus kančios ir mirties apmąstymas yra ir visada bus svarbus katalikų religinio gyvenimo elementas.
 
Tradicija
 
Ši pamaldumo praktika ir šiandien gyva. Gavėnios metu apmąstoma bažnyčiose Didįjį Penktadienį visam pasauly einami Kryžiaus keliai miestų ir miestelių gatvėmis, mirusiųjų minėjimuose apmąstomi meldžiant mirusiems amžinos ramybės. Kryžiaus kelias – stacijos, turtingos savo muzikine kalba, nors vos kelios eilutės giedamos, bet dažnoje parapijoje skamba vis kitokios melodijos. Žemaitijoje ypač populiarūs Kryžiaus keliai, kurie per mirusiųjų minėjimus einami net su triūbomis.
 
Struktūra
 
Kryžiaus kelią sudaro Įžanga, 14 stočių ir Pabaiga.
 
Kryžiaus kelio stotys:
 
1. Viešpats Jėzus nuteisiamas mirti.
2. Viešpats Jėzus paima nešti kryžių.
3. Viešpats Jėzus parpuola po kryžiumi.
4. Viešpats Jėzus susitinka savo Motiną.
5. Simonas Kirėnietis padeda Viešpačiui Jėzui nešti kryžių.
6. Veronika nušluosto Viešpačiui Jėzui veidą.
7. Viešpats Jėzus parpuola antrą kartą.
8. Viešpats Jėzus ramina verkiančias moteris.
9. Viešpats Jėzus parpuola trečią kartą.
10. Viešpačiui Jėzui nuplėšia drabužius.
11. Viešpatį Jėzų kala prie kryžiaus.
12. Viešpats Jėzus miršta ant kryžiaus.
13. Viešpatį Jėzų nuima nuo kryžiaus.
14. Viešpatį Jėzų laidoja.
 
Visų pirma skelbiama stotis. Po to skamba aklamacija – „Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave“, ir atliepimas – „Kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį“. Po to skamba pamąstymas „Pasigailėk mūsų, Viešpatie“ – tai seno graikiško meldimo „Kyrie eleison“ kreipinys.
Tik Lietuvoje ir Lenkijoje skamba speciali Kryžiaus kelio giesmė, kuriai pradžią davė bernardinas Jokūbas Wujekas XVI amžiuje, o melodiją pateikė kun. M. Mioduševskis 1838 metais. Ši giesmė jau randama Saliamono Slavočinskio 1646 metais išleistame pirmajame katalikiškų giesmių rinkinyje, o visame pasaulyje giedamas himnas „Stabat Mater“ – „Stovi motina“.
Baigiant Kryžiaus kelius giedama „Kurs už mus kaltus kentėjai“ – iš lenkų kalbos versta giesmė, kurios autorius Vladislovas iš Gelniovo.
 
Atlaidai
 
Mūsų laikais tikintieji gali gauti visuotinius atlaidus už Kryžiaus kelio ėjimą, išpildę įprastines atlaidams gauti reikalingas sąlygas. Oficialusis Enchiridion visa tai nurodo detaliai:
 
  1. Kryžiaus kelias turi būti einamas pamaldžiai priešais teisėtai įrengtas stotis.
  2. Įrengti Kryžiaus keliui yra reikalinga 14 kryžių, prie kurių įprastai pridedama 14 paveikslų, vaizduojančių Jeruzalės stotis.
  3. Yra labiau įprasta, kad Kryžiaus kelias einamas perskaitant 14 pamaldžių tekstų, prie kurių pridedamos tam tikros balsu kalbamos maldos. Tačiau visuotiniams atlaidams gauti pakanka pamaldžiai apmąstyti Viešpaties Kančią ir Mirtį, nebūtinai apgalvojant kiekvieną atskirą stočių slėpinį.
  4. Reikia eiti nuo vienos stoties prie kitos.
Bet jeigu Kryžiaus kelias einamas viešai ir dėl kokių nors priežasčių yra neįmanoma, kad visi dalyvaujantieji galėtų tvarkingai eiti nuo stoties prie stoties, tada pakanka, kad bent vedantysis eitų nuo stoties prie stoties, o kiti liktų savo vietose.
Kas dėl sunkios ligos ar kitos kliūties negali eiti Kryžiaus kelio, tas gali laimėti tuos pačius visuotinius atlaidus, jeigu skirs bent pusvalandį pamaldžiam skaitymui ir mąstymui apie mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančią ir Mirtį.
 
◄ Atgal | ▲ Į viršų | ► Pradinis | ⎙ Spausdinti

[Vievio šv. Onos parapija]