31 Geg 2017
Jėzaus ŠirdisBirželio mėnuo Lietuvos Bažnyčiose skir­tas Švč. Jėzaus Širdžiai pagarbinti. Todėl ir mū­sų bažnyčioje kas vakarą prie išstatyto Švč. Sak­ramento giedama Švč. Jėzaus Širdies litanija. Taip norime savo širdyse sužadinti mūsų Vieš­paties meilę ir pajusti be perstojo plūstantį iš Jo širdies gailestingumą.
Kristaus mistinis kūnas - Bažnyčia nuolat kviečia tikinčiuosius pažvelgti į savo širdį, pasi­tikrinti, kiek ten meilės, pasiaukojimo, gailes­tingumo bei tarnystės dvasios Dievui ir artimie­siems. Tobuliausia žmogaus širdis - tai mūsų Išganytojo Jėzaus Kristaus širdis. Minių mi­nios sekė paskui Jėzų. Žmonės, kurie turėjo lai­mės jį pažinti, su Juo bendrauti, tuoj Jį pamilda­vo ir palikę namus, šeimas, darbą sekdavo Jėzų, ieškojo susitikimo su Juo. Apie tai liudija visos keturios Evangelijos. Morkaus Evangelijoje skaitome: „Labai anksti, dar neišaušus rytui, Jė­zus atsikėlęs nuėjo į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi“ (Mk 1, 35). Tačiau Simonas ir jo drau­gai, suradę Jį, pasakė: „Visi tavęs ieško“ (Mk 1, 37). Arba kitoje vietoje: „Jėzus su mokiniais vėl pasitraukė prie ežero. Įkandin sekė didelė minia iš Galilėjos. Taip pat iš Judėjos, Jeruzalės ir Idumėjos, iš anapus Jordano bei iš Tyro ir Sidono šalies atvyko daugybė žmonių“ (Mk 3, 7­8). Jėzui žengiant į Jeruzalę gausi minia žmonių su palmių šakomis išėjo Jo pasitikti. Minia džiaugsmingai šaukė: „Osana! Garbė tam, ku­ris ateina Viešpaties vardu!“ (Jn 12, 13).
Kas taip traukė žmones prie Jėzaus? Atsa­kymas vienas - Jėzaus širdyje liepsnojanti neiš­pasakyta meilė žmonėms. Vaikščiodamas po Galilėjos, Samarijos, Tyro bei kitų sričių kai­mus ir miestus, Jis ne tik mokė ir skelbė Gerąją Naujieną, bet gydė ligonius, išvarinėjo demo­nus, šluostė ašaras našlėms. Pas Jį „rinkdavosi visokie muitininkai ir nusidėjėliai jo pasiklausyti“ (Lk 15, 1), nes Jėzus kiekvienam rasdavo paguodžiantį, nuraminantį žodį, suteikdavo gra­žesnio, prasmingesnio gyvenimo viltį.
Jėzus ir šiandien dovanoja mums savo mei­lę. Jis yra mūsų gyvenimas. „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, - kad apsčiai jo turėtų“ (Jn 10, 10) ir „kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą“ (Jn 6, 47), - sako Jėzus. Savo meilę Jis įrodė paaukodamas save ant kryžiaus, nes: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15, 13).
Evangelijoje pagal Joną pasakojama, kaip kareivis ietimi perduria Jėzui šoną „ir tuojau iš­tekėjo kraujo ir vandens“ (Jn 19, 34). Šiame krau­jyje ir vandenyje matome ne tik Dvasią ir Žodį, bet ir Krikštą bei Eucharistiją - pagrindinius krikščionių sakramentus. Taigi mūsų sakramen­tai kyla iš Kristaus kryžiaus, iš Jo atverto šono, iš ietimi perdurtos širdies.
Švč. Jėzaus Širdies šventė kviečia mus eiti pas Jėzų, atverti savo širdį, kad gautume daugiau meilės, be paliovos trykštančios iš Jo širdies. Pa­sistiprinę Jo meile, mes turime ir Jam savo meilę įrodyti darbais. Ne kartą sakiau ir šiandien dar kartą pakartosiu šv. Jokūbo žodžius: „Kas iš to, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi tikėjimo darbų?” (Jok 2, 14). Kad įrodytu- me meilę Dievui, turime dėl Jo gyventi, dėl Jo dirbti, dėl Jo numirti, visur laikytis Jo įsakymų. „Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli“ (Jn 14, 21), - sako Kristus. Mylėti Jėzų - tai vykdyti Jo įsakymą: „Mylėk savo artimą kaip save patį“. Mylėti taip, kaip Jė­zus mus mylėjo - pasiaukojamai, nesitikint atly­gio, atleidžiant įžeidimus ir skriaudas.
Nuoširdžiai melskimės: - Švč. Jėzaus Šir­die, šloviname ir dėkojame Tau už Tavo beribę niekada nesibaigiančią meilę. Pripildyk ir mūsų širdis savąja meilės šviesa, kuri per mus šviestų ir sklistų visame pasaulyje. Amen.
 
Mons. Vytautas Grigaravičius
◄ Atgal | ▲ Į viršų | ► Pradinis | ⎙ Spausdinti

[Vievio šv. Onos parapija]