Ketvirtasis įsakymas: Gerbk savo tėvą ir motiną

Ketvirtasis įsakymas nurodo meilės tvarką ir privalomas pareigas. Dievas nori, kad po Jo gerbtume savo tėvus, kuriems turime būti dėkingi už gyvybę ir kurie mums perteikė tikėjimą Dievu. Įsakymą pratęsia kiti įsakymai, liečiantys atskirai pagarbą gyvybei, santuokai, žemiškosioms gėrybėms, žodžiui. Ketvirtasis įsakymas yra vienas iš socialinio Bažnyčios mokymo pagrindų.
Ketvirtasis įsakymas tiesiogiai kreipiasi į vaikus, apibrėždamas jų santykius su tėvu ir motina. Išplėstine prasme šis įsakymas apima pareigas visų, kurie tik turi valdžios kitiems žmonėms. Besilaikančių ketvirtojo įsakymo laukia atlygis: „Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau skiria” (Iš 20,12; Įst 5,16).
Sukurdamas vyrą ir moterį, Dievas įsteigė žmonių šeimą ir nustatė pagrindinę jos sandarą. Jos narių orumas yra vienodas. Šeima yra pirminė visuomeninio gyvenimo ląstelė. Tai yra natūrali bendruomenė, kurioje vyras ir moteris yra pašaukti vienas kitam iš meilės atiduoti save ir padovanoti gyvybę. Šeima yra bendruomenė, kurioje nuo vaikystės pradedama gerbti moralines vertybes, garbinti Dievą ir tinkamai naudotis laisve. Šeimos gyvenimas įveda į visuomenės gyvenimą. Šeima privalo taip gyventi, kad jos nariai mokėtų rūpintis ir padėti jauniems bei seniems, ligoniams arba negalios ištiktiems žmonėms bei vargšams.
Kiekvienas iš mūsų pamažu užaugame ir subręstame tiek, kad galėtume imtis atsakomybės už savo veiksmus, už savo ir kitų gyvenimą. Ketvirtasis įsakymas liepia gerbti žmones, kurie savo vaikams padovanojo gyvybę, o meile ir darbu leido jiems augti meile, išmintimi ir malone. Vaikų meilė tėvams turi pasireikšti klusnumu, meile, pagarba. Šis įsakymas primenajau suaugusiems vaikams jų pareigas tėvams: kiek galėdami jie privalo materialiai ir moraliai padėti tėvams atėjus senatvei, ligos, vienatvės bei vargo metu.
Šis įsakymas apima ir tėvų pareigas. Tėvai yra atsakingi už vaikų dorinį ugdymą. Tėvai į savo vaikus privalo žiūrėti kaip į Dievo vaikus ir gerbti juos kaip žmones. Jie turi taip auklėti savo vaikus, kad jie laikytųsi Dievo Įstatymo, ir patys turi rodyti pavyzdį. Santuokos sakramento malone tėvai yra gavę pareigą ir privilegiją evangelizuoti savo vaikus. Ugdyti vaikų tikėjimą tėvai turi pradėti nuo ankstyvos vaikystės. Tėvų užduotis yra išmokyti savo vaikus melstis ir jiems atskleisti jų, kaip Dievo vaikų, pašaukimą.
Viena iš labai svarbių priežasčių, dėl kurios tėvai apleidžia savo vaikus, nesirūpina jais, dėl kurios vaikai yra neklusnūs, šiurkštūs, žiaurūs savo tėvams – tai nusigręžimas nuo Dievo, Dekalogo nesilaikymas, Dievo meilės žodžių neklausymas.
Ketvirtasis įsakymas taip pat liepia mums gerbti visus žmones, kurie mūsų labui yra gavę iš Dievo valdžią visuomenėje. Įsakymas nurodo pareigas tiek valdančių žmonių, tiek ir tų, kurių gerovei valdžia skirta. Kas valdo, privalo tai daryti tarnaudamas ir su meile. Valdymu siekiama parodyti teisingą vertybių hierarchiją, kad visiems būtų lengviau naudotis laisve ir atsakomybe. Politinės valdžios pareiga yra gerbti pagrindines žmogaus teises. Ji turi laikytis žmoniško teisingumo ir gerbti visų žmonių teises. Piliečių pareiga yra mylėti savo tėvynę ir jai tarnauti didinant visuomenės gerovę. Piliečių sąžinės pareiga yra nesilaikyti valstybės potvarkių, jeigu jų nurodymai prieštarauja dorinei tvarkai: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių” (Apd 5,29). Ir, be abejo, laikytis Jo mums paliktų įsakymų.
 
kun. Vytautas Grigaravičius