Apie vestuves ir fotografus

Galėtų kas manyti, kad šis aprašymas grindžiamas perdėtu pavydu, mat vestuvėse fotografas sulaukia dešimt kartų didesnio užmokesčio, negu aukojama kunigui.
Mūsų kultūroje niekas negalioja, jei nėra nuotraukos. Menka garbė tam asmeniui, kurio nuotrauka neatsiranda spaudoje; vargu, ar Krikštas atmintinas, jei jo neprimena nuotraukos. O ką jau kalbėti apie santuokinę sandorą?
 
Vestuvių, Krikštų ir kitų apeigų fotografams
 
Bažnyčia – tikinčiųjų bendruomenės maldos namai. Kad ir kokia ji būtų graži, apeigų metu tai nėra muziejus; kad ir kokia puiki skambėtų muzika, tai nėra koncertų salė; kad ir kokius romantiškus jausmus ji keltų, tai nėra foto ar TV studija. Santuokos, Krikšto ir kitos apeigos – šventas ir kilnus Dievo šlovinimas.
 
Todėl fotografus maloniai kviečiame laikytis šių taisyklių:
 
1. Nuotraukos ir filmai – nepaprastai reikšminga kultūros dalis, todėl fotografuojama ir filmuojama pagarbiai ir atidžiai.
 
2. Apeigų metu nelipama ant pakylos (uždengtos raudonu kilimu).
 
3. Nekliudoma suoluose sėdintiems artimiesiems stebėti apeigas (neužstojamas regėjimo plotas jaunųjų artimiesiems, antraip, užuot stebėję jaunųjų veidus, jie matys tik fotografo nugarą).
 
4. Nekliudoma kunigui, jauniesiems, liudininkams, skaitytojams ir kitiems sklandžiai vykdyti savo pareigas (nestojama tarp kunigo ir jaunųjų, neužstojami skaitovai).
 
5. Judama santūriai (nedera vaikščioti pirmyn-atgal dalyvių akiratyje).
 
6. Neįisijungiama į jaunųjų bei palydos eiseną.
 
7. Galima pasinaudoti sakykla, vargonų balkonu, užkulisiais.
 
8. Jei kyla klausimų, maloniai kviečiame kreiptis į zakristijoną, santuokos apeigų talkininkę (-ą) ar kunigą.
 
T. Antanas Saulaitis
 
Atmintinė fotografams Vievio parapijoje (PDF)