Pamaldumas Švč. Jėzaus Širdžiai ir Tėvo diena

Švč. Jėzaus Širdis

Birželio mėnuo skiriamas Švč. Jėzaus Širdies garbinimui. Bažnyčiose kalbama arba giedama Švč. Jėzaus Širdies litanija ir Žmonijos pasiaukojimo Švč. Jėzaus Širdžiai aktas. Šį mėnesį, trečiąjį penktadienį po Sekminių, esti minima Švč. Jėzaus Širdies diena.

Jėzaus Širdis – tai tikra, gyva Širdis, kuri mylėjo ir kentėjo, kuri Jo gyvenime tokia svarbi, kaip ir mūsų širdis – mūsų gyvenime. Ši Širdis buvo ir yra neatsiejama gailestingumo ir meilės pilno gyvenimo dalis. Atkreipdami savo žvilgsnį į mylinčiąją Jėzaus Širdį, randame visa tai, kas Jėzuje yra susiję su meile. Ar ne dėl šios meilės Kristus gyveno ir kentėjo? Ar ne šios meilės buvo kupinas Jo vidinis gyvenimas, net daugiau, nei išorinis? Pamaldumas Švč. Širdžiai, nukreiptas į gyvą Jėzaus Širdį, padeda mums geriau pažinti vidinį Mokytojo gyvenimą, visas jo dorybes ir jautrumą, pažinti Jėzų kaip begaliniai mylintį ir mielą.
Šv. Marijai Margaritai Alakok (Alacoque) (1647–1690), kukliai vizičių vienuolei iš Paray le Monial buvo skirta ypatinga misija – Kristus jai atskleidė savo Širdies troškimus ir patikėjo atnaujinti šį pamaldumą XVII amžiaus Prancūzijoje. Tuo metu žmonių tikėjimas buvo pakirstas, prieš Bažnyčią buvo maištaujama, nepaisoma jos mokymo. Per apreiškimą 1674 m. Marijai Margaritai buvo parodyta Švč. Širdis liepsnose, akinanti labiau už saulę ir skaidri kaip krištolas, su garbinama žaizda. Širdį juosė erškėčių vainikas, simbolizavęs žmonių nuodėmių sukeltas kančias.
O ant Širdies uždėtas kryžius, kuris reiškė, jog nuo pat pirmosios Įsikūnijimo akimirkos, nuo tos akimirkos, kai susiformavo Švč. Širdis, ant jos buvo uždėtas Kryžius. Pagal šią viziją Marija Margarita nupiešė atvaizdą, kurį Bažnyčia garbina ir šiandien – liepsną, erškėčių vainiką ir Kryžių.

1934 m. liepos 1 d. iš visos Lietuvos ir užsienio atstovai susirinkę Kaune į Pirmąjį Tautinį Eucharistinį Kongresą su savo nepriklausomos Valstybės prezidentu A. Smetona, Lietuvos bažnytinės provincijos Arkivyskupu Metropolitu Juozapu Skvirecku, vyriausybe, kariuomene, pasiaukojo Švč. Jėzaus Širdžiai. Vienas iš pateiktų tautos troškimų buvo toks: „Gailestingoji Jėzaus Širdie, atleisk mūsų tautos nuodėmes, klaidas ir padaryk, kad mūsų širdys užsidegtų neužgesinama tavo meilės liepsna“.
Šį mėnesį ir mes labiau atkreipkime dėmesį į Jėzaus Širdies garbinimo prasmę. Žmogaus širdis myli ir nori to, kas gražu, dora, prakilnu. Žemėje nėra tokio kūrinio, kuris pilnai patenkintų žmogaus širdį. Tik Dievas, būdamas pilnas Gėris ir Grožis, gali patenkinti žmogaus širdį, nors ji ir buvo sugadinta per pirmapradę nuodėmę. Dievo Sūnus atėjo į žemę, kad atnaujintų žmogaus širdį.
Todėl jis leido savo kūną sužeisti, nuplakti, prie Kryžiaus prikalti. Jis leido ir savo širdį ietimi perverti. Iš širdies ištekėjo kraujas ir vanduo, kaip atpirkimo ženklas. Todėl Jėzaus Širdies pamaldume garbinkime Viešpatį su visais jo darbais ir žodžiais, troškimais ir stebuklais, ir tai darykime Jo Širdies Meilės šviesoje.

Kas yra Švč. Jėzaus Širdies litanijos ir giesmių autoriai?

Švč. Jėzaus Širdies litanijos atsiradimas pirmiausia susijęs su Visų Šventųjų litanija, kurios pavyzdžiu sukurtos ir vėlesnės litanijos. Litanijos ištakos taip pat siejamos su Prancūzija. Giesmės „Iš šios žemelės“ tekstas ir melodija į Lietuvą atėjo iš Vakarų Europos. Melodijos autorius – jėzuitas T. Lambilotte, taigi ji nieko tautiško neturi. Jis panaudojo prancūzų liaudies dainą, kuriai suteikė krikščionišką atspalvį. 
Švč. Jėzaus Širdies litanija
Tėvo diena

Taip pat birželio mėnesio pirmą sekmadienį minime Tėvo dieną. Tėvo diena – šventė, kurioje švenčiama tėvystė. Šią dieną oficialiai pirmiausiai pradėjo švęsti JAV, kur Tėvo diena švenčiama panašiai kaip ir Motinos diena. Šį judėjimą tėvams pagerbti sukūrė 1910 metais Louisa Dodd. Jos motina mirė gimdydama šeštą vaiką ir tuomet jos tėvas vienas užaugino visus vaikus.

Kun. Gintautas Jankauskas