Kūčių vakarienė

Lietuva (panašiai ir Latvija bei Lenkija) turi nuostabiai gražų paprotį Viešpaties Jėzaus, kurį krikščionys vadina Kristumi (graikiškai Pateptuoju) Gimimo (Kalėdų) išvakarėse susėsti prie bičiulystės, ramybės, susitaikymo vakarienės stalo. Šitaip parodoma, kad mes atsiliepiame į Kristaus trokštą ir dovanotą santarvę ir vienybę tarp žmonių ir Dievo.
Kūčių dieną pagal seną tradiciją nevalgome mėsos. Apribodami maisto įvairovę taip prisimename, kad ir Dievas save apriboja tapdamas žmogumi.
Advento metu (keturių sekmadienių laikotarpis ruoštis Kalėdoms) iš bažnyčios parsinešame kalėdaitį – neraugintos duonos paplotėlį, žymintį naujumą, tyrumą, nekaltumą. Paliekama didesnė pinigų suma bažnyčioje reiškia ne užmokestį už kalėdaičius, bet yra metinė katalikų parama Bažnyčios veiklai. Kalėdaičiai galėtų būti sudėti ant lėkštės su šienu, užtiestu drobiniu audiniu. Taip būtų paženklinta, kad Kristus, gimdamas Betliejuje, buvo paguldytas į ėdžias. O juk Jis yra, kaip sako Biblija, tas nekaltasis Avinėlis, kuris mūsų nuodėmes naikina.
Šeimos galva (tėvas, motina ar suaugę ir atsakomybę už šeimą turintys vaikai) vadovauja ir vakarienės maldai. Juk krikščionys niekada nevalgo be maldos. Jie dėkoja Dievui, kad turėdami maisto, kuris užtikrina gyvastį, gali džiaugtis gyvenimu. Maldoje prisimenami ir visi neturintys ką valgyti. Krikščionys yra įsipareigoję mažinti vargą. Todėl kūčių vakarienei dera pasikviesti vienišus, apleistus žmonės, ypač benamius, kuriems prieš vakarienę derėtų pasiūlyti ir karštą vonią bei švarius drabužius. Tai ypač svarbu jaunosios kartos ugdymui.
Vakarienė pradedama Šventojo Rašto skaitymu, malda ir kalėdaičio pasidalijimu. Visi laužia kalėdaičio gabalėlį ir jį valgydami atsiprašo už metų skriaudas (jei tokių buvo), dėkodami už nuveiktus gerus darbus, linkėdami svarbių dalykų gyvenimui, apsikabindami. Tada sėdasi valgyti. Nebūtini tradiciniai dvylika patiekalų. Svarbiausia – neskubus nuoširdus bendravimas prie balta staltiese padengto stalo (visa tai yra tikras iššūkis daugybei). Juk mes sotūs ne vien maistu, bet ypač tarpusavio bendryste. Prie kūčių stalo nedera alkoholis. Kai kuriose šeimose įprasta per vakarienę giedoti (tas nuostabias!) Kalėdų giesmes. Užbaigus vakarienę vadovaujantis pakviečia trumpai maldai.
 
Kūčių stalo malda 
 
Viešpatie Jėzau, atnešęs žemei džiaugsmą ir išganymą! Laimink visus: vaikus ir suaugusius, jaunus ir senus, sveikus ir ligonius, liūdinčius ir besidžiaugiančius, čia susirinkusius ir negalėjusius atvykti.
Laimink ir guosk ypač tuos, kurie vargo ir nepritekliaus spaudžiami, turėjo apleisti tėvynę ir negali būti šį šventą vakarą kartu su savo artimaisiais. Būki jų ramintojas ir globėjas, teiki jiems vilties bei stiprybės.
Mums, čia susirinkusiems, įkvėpk krikščioniškos meilės bei vienybės dvasios, kad visur ir visuomet jaustumės vieningi per Tave ir su Tavimi.
Teiki amžiną atilsį mirusiems artimiesiems, amžinoji šviesa jiems tešviečia, teilsisi ramybėje.
Palaimink, Dieve, šias Kūčių stalo gėrybes, kuriomis stiprinsimės šį vakarą Tavo dosnumo dėka per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
 
Malda po vakarienės
 
Šeimos galva: VIEŠPATIE JĖZAU, ramybę ir taiką žemėn atnešęs Dieve, duok mums malonės gyvenime įvykdyti tuos gerus užmojus, kuriuos Tu įkvėpei per šią vakarienę ir pagelbėk būti patikimais Tavo draugais ir bendradarbiais. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.
Visi: Amen.

kun. A. Kazlauskas