10 dailės paminklų

Kryžius - XIX amžiaus. Yra virš bažnyčios pagrindinio fasado fron­tono, paryškina jo vertikalumą. Šakos kiauraraštės, išlankstytos iš skir­tingo skerspjūvio geležies juostų. Šakų galai plokščių tulpių pavidalo. Kryžmos centrą pabrėžia trikampis skardos gabalėlis, banguoti ir tiesūs spinduliai tarpšakiuose. Kryžiui būdinga išraiškingas siluetas, kons­trukcijos ir dekoro darna, raiškus formų kontrastas.
(Valentas Cibulskas)
 
„Šv. Rožė Limietė". Paveikslas (drobė, aliejus; 173x101 cm), XVII a. pabaigos - XVIII a. pradžios. Barokinis. Ovalus. Paveikslo viduryje sukomponuotas personažų figūras sieja judesiai, drabužių kontūrų pie­šinys, jas pabrėžia lygus fonas, ryškus šviesių ir tamsių dėmių ritmas, spalvų deriniai (nuo gelsvai rudų viršuje iki balkšvų violetinių ir rudų centre bei apačioje). Piešinys kai kur stilizuotas, proporcijos ne visur tikslios. Bažnyčioje yra šio paveikslo kopija. 
(Saulius Mikėnas)
 
"Šv. Jonas Krikštytojas". Paveikslas (drobė, aliejus; 217x120 cm), XVIII amžiaus. Šventasis vaizduojamas sėdįs uolose, apsirengęs kupra­nugario oda: greta atributai - avinėlis, krikšto kriauklė, rankoje - kryžius su vėliava, kurioje įrašyta: „Ene agnus dei". Linijine, spalvine ir toni­ne perspektyva sukurta erdvės iliuzija; ją paryškina personažo figūros kompozicija. Realistiškai perteikta aplinka (retas atvejis XVIII a. Lie­tuvos barokinėje bažnytinėje dailėje). Figūra grakšti, formos plastiškai modeliuotos šviesos šešėliais. Koloritui vientisumo teikia susiliejančių, vyraujančių raudonų, rudų, žalių tonų auksinis atspalvis. Paveikslo me­niškumą lemia sudėtinga erdvinė kompozicija, spalvos estetizavimas, fi­gūros ir aplinkos formų stilizavimas, detalių gausumas, šių priemonių kuriamas išraiškingas, dekoratyvus šv. Jono Krikštytojo atvaizdas.
(Saulius Mikėnas)
 
„Šv. Kazimieras". Paveikslas (drobė, aliejus; 3217x120 cm), XVIII am­žiaus. Šventasis vaizduojamas kaip Lenkijos ir Lietuvos valstybės bajoras (retas temos variantas Lietuvos bažnytinėje dailėje); šalia jo patarnaujan­tysis laiko karališkuosius ženklus: karūną, skeptrą, mantiją. Sarmatiškas personažų tipažas, detalizuoto piešinio ir plastiško modeliavimo šviesos šešėliais derinimas su schemiškais figūrų judesiais ir kai kurių formų stilizacija rodo, kad autorius yra vietinis tapytojas. Spalvos estetizavimas ir sarmatiškas tipažas būdingi vėlyvojo baroko tapybai. Koloritas šiltas, pilkšvas, vientisas; vyrauja žalios, geltonos, rudos, rausvos spalvos.
(Saulius Mikėnas)
 
"Šv. Dominykas". Paveikslas (drobė, aliejus; 230x100 cm), XVIII am­žiaus. Šventąjį vaizduoja su knyga; viršuje įkomponuotos angeliukų figū­rėlės. Šv. Dominyko figūra transformuotų, pailgintų proporcijų. Piešinys manieringas, formos grakščios, ryškiai modeliuotos, kontūrai laužtiniai.
(Audronė Arulienė) 
 
„Skausmingoji Dievo motina". Paveikslas (drobė, aliejus; 173x101 cm), XVIII amžiaus. Ovalus. Vaizduoja nukryžiavimo siužeto epizodą; vi­duryje - bejėgiškai susmukusi Dievo motina, iš šonų - ją prilaikan­tys šv. Marija Magdalietė ir šv. Jonas Evangelistas. Išraiškos priemonės eklektiškos: kompozicija ir ritmas artimesni barokinei dailei, o spalvų deriniai, apšvietimo ypatumai, stipraus emocinio momento perteiki­mas tobulomis plastinėmis formomis rodo klasicistinės dailės įtaką. Bažnyčioje yra ir šio paveikslo kopija.
(Saulius Mikėnas)
 
„Popiežius Pijus V". Paveikslas (drobė, aliejus; 97x70 cm), XIX a. pradžios. Reprezentacinis portretas. Popiežius vaizduojamas tamsiame, lygiame fone, iki juosmens, pasisukęs, žiūrintis į žiūrovą, su kryžiu­mi rankose. Figūros proporcijos pailgintos, piešinys detalus, ryškus, formos modeliuotos šviesos šešėliais. Paveikslo apačioje yra asmenį žymintis įrašas.
(Audronė Arulienė)
 
Stanislovo Beinarto portretas (drobė, aliejus) yra 1922 m. dail. A. Samolevičiaus daryta bažnyčioje buvusio (vėliau sunykusio) portreto kopija (kitoje paveikslo pusėje yra tai nurodantis įrašas). Kazokiškių bažnyčios fundatorius pavaizduotas stovintis prie stalelio su krucifiksu. Vaizdas statiškas, frontalus, plokštuminis, figūra netaisyklinga. Vyrauja pilkš­vos spalvos. Paveikslo apačioje yra neįskaitomas įrašas ir data „1965", kuri, matyt, žymi paveikslo taisymus. Ant rėmo yra personažą identi­fikuojantis įrašas ir data (1600).
(Saulius Mikėnas)
 
„Nukryžiuotasis" - krucifikso XIX a. skulptūra (medis, metalas; h - 148 cm), liaudies skulptoriaus darbo. Kryžius paprastų, tiesių formų. Figūros kompozicija beveik simetriška, proporcijos netikslios (kojos sumažintos, rankos pailgintos), formos supaprastintos (kūgiška galva, rutuliškas pilvas), kai kurios ornamentiškos (šonkaulių, plaukų, pirštų). Iš skardos iškirptas perizonijus lygus.
(Saulius Mikėnas)
 
Kryželis (alavas, liejimas, graviravimas; h - 44,0 cm, šakų plotis - 18,5 cm) padarytas 1799 m. Barokinis. Įtaisytas į stačiakampį cokolį su rutuliškomis kojelėmis. Stiebo apatinė dalis profiliuota. Sakų galai trilapiai, tarpšakiuose vingiuoti spinduliai. Nukryžiuotojo bareljefinė figūrėlė grakšti, dinamiška, apibendrintų formų. Plastinę išraišką pra­turtina graviruotos dekoratyvios, ritmiškos krūtinės ląstos, aureolės linijos, inicialai viršutinėje kryželio šakoje. Plokščių ir apvalainų pa­viršių, tiesių ir lenktų linijų kaita kuria dinamiškas formas. Kryželio proporcijos gražios, siluetas išraiškingas, vaizdas vientisas.
(Valentas Cibulskas)