Pasisveikinimas: „Viešpats su jumis"

Ši pasisveikinimo forma yra kilusi iš Senojo Testamento: „Ir pats Boazas atėjo iš Betliejaus. Jis pasveikino pjovėjus: ,VIEŠPATS tebūna su jumis!' – ,VIEŠPATS telaimina tave!' – jie atsakė." (Rut 2,4).
 
Naujajame Testamente šis pasisveikinimas taip pat žinomas: „Ramybė jums!" (Lk 24,36; Jn 20,19.2l), tačiau jis jau turi velykinį charakterį – tai yra prisikėlusiojo Kristaus pasisveikinimas su savo mokiniais.
 
Taigi, Šv. Mišių pradžioje kunigo pasisveikinimas su tikinčiaisiais:
 
  1. turi velykinį charakterį;
  2. ši forma savo šaknis turi pasauliečių pasisveikinimo tradicijoje;
  3. tai yra Kristaus buvimo bendruomenėje priminimas. Kristus yra visų mūsų tarpe.
  4. tai reiškia, kad bendruomenė susirenka į Šv. Mišių auką Kristaus vardu;
  5. „Viešpats su jumis" mums primena, kad Dievo buvimas mūsų tarpe yra Dievo malonė. Ypatingai tai atskleidžia iškilminga pasisveikinimo forma: „Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo Tėvo meilė ir Šventosios Dvasios bendrystė tebūna su jumis visais".
 
Pasisveikinimo metu kunigas išskečia rankas. Ką tai reiškia?
 
  1. visos bendruomenės pakvietimas dalyvauti Šv. Mišiose. Tai lyg kunigo kvietimas – „ateikite arčiau!";
  2. bendruomenės „apkabinimas" pasisveikinimo metu. Kadangi kunigas tiesiog nepajėgtų kiekvienam atėjusiam į bažnyčią asmeniškai paduoti rankos ir draugiškai apkabinti, tai šiuo vienu gestu ir išreiškiamas šis troškimas – pasveikinti kiekvieną atskirai, o tuo pačiu ir visus kartu kaip bendruomenę.
 
Į kunigo pasveikinimą tikintieji atsako: „Ir su tavimi." Ką tai reiškia?
 
  1. tai kunigystės atpažinimo momentas, t.y. bendruomenė pripažįsta, kad asmuo, stovintis už altoriaus ir sveikinantis bendruomenę, yra kunigas;
  2. tai bendruomenės trumpa malda už apeigų vadovą, kad Viešpaties padedamas, galėtų atlikti savo pareigą;
  3. bendruomenė trokšta, kad kunigas būtų įkvėptas Šventosios Dvasios.
 
Prisikelimas.lt inf.