Nuorodos kasdienei meditacijai

Kasdienių apmąstymų planasMalda
 
Kiekvieną apmąstymą pradėk šia malda:
 
Tėve, Tu mane sukūrei ir žemėje skyrei man tikslą.
Jėzau, Tu mirei už mane ir kvietei užbaigti tavo darbą.
Šventoji Dvasia, Tu padedi man nuveikti tai, kam aš buvau sukurtas ir pašauktas.
Tavo akivaizdoje ir Tavo vardu, Tėve, Sūnau ir Dvasia, aš pradedu savo apmąstymą.
Tegu visos mano mintys ir įkvėpimai kyla iš Tavęs ir būna skirti tavo garbei.
 
Toliau vadovaukis šiais patarimais:
 
  • Lėtai skaityk Šventojo Rašto tekstą. Kai perskaitysi, grįžk prie bet kurios frazės, sakinio ar minties, įstrigusios tau skaitant.
  • Pamąstyk apie įstrigusią frazę, sakinį ar mintį. Galbūt ji susijusi su kokiu nors tavo gyvenimo įvykiu?
  • Kalbėkis su Dievu apie savo mintis, kaip kalbėtumeisi su geru draugu. Išklausyk Dievo atsakymą. Ką Dievas galėtų tau atsakyti? Šios savo pamąstymų dalies neskubink. Tiesiog pasilik Dievo akivaizdoje atvira širdimi ir protu.
  • Išklausyk Dievo atsakymą. Tiesiog pasilik Dievo akivaizdoje atvira širdimi ir protu. 
  • Užbaik kiekvieną meditaciją lėtai ir pagarbiai sukalbėdamas Tėve mūsų maldą.
Nuorodos kasdienei meditacijai
 
Siūlome keturias meditacijos fazes: skaityk, galvok, kalbėk, klausyk.
Galbūt geriausias būdas suprasti šias keturias meditacijos fazes – tai pagalvoti apie keturis žmogui būdingus lygmenis:
 
  • pojūčių, arba odos,
  • sąmonės, arba proto,
  • pasąmonės, arba širdies,
  • ir šventovės, arba sielos.
Odos lygmuo. Mes matome, girdime, liečiame vienas kitą.
Proto lygmuo. Mes galvojame.
Širdies lygmuo. Mes patiriame vidinius širdies sujudimus. Pavyzdžiui, galima sakyti, „Aš negaliu paaiškinti kodėl, bet aš jaučiu ramybę“. Kitaip tariant, širdiyje mane kažkas skatina taip jaustis.
Sielos lygmuo. Tai giliausias mūsų lygmuo. Tai tas lygmuo, apie kurį Jėzus kalbėjo sakydamas: „Dievo karalystė yra jumyse“ (Lk 17, 21). Tai tas lygmuo, apie kurį kalbėjo Paulius sakydamas: „Šventoji Dvasia … gyvena jumyse (1 Kor 6, 19).
 
Visi šie lygmenys tampa aktyvūs keturiose maldos fazėse
 
  • pojūčių lygmuo – skaitymo fazėje;
  • proto lygmuo – galvojimo fazėje;
  • širdies lygmuo – kalbėjimo fazėje;
  • sielos lygmuo – klausymo fazėje.
Kartais žmonės klausia, „Kiek laiko turėčiau skirti kiekvienai fazei?“ Pradžioje galima po keletą minučių. Tačiau vėliau galima sudaryti savą maldos laiko planą. Pavyzdžiui galime daugiau laiko skirti ketvirtajai fazei (klausymui), o mažiau antrajai (galvojimui).
 
Du faktoriai turi įtakos kiekvienos fazės trukmei:
 
  • mūsų individualybė,
  • mūsų amžius.
Individualybė ir malda
 
Skirtingi žmonės skirtingai ir meldžiasi. Chesteris Michaelas ir Marie Norrsey tai aptaria savo knygoje „Malda ir temperamentas“. Jie susieja keturias maldos fazes (skaitymo, galvojimo, kalbėjimo, klausymo) ir keturis pagrindinius asmenybės tipus, kurie aptarti Myerso-Briggso asmenybės indikacijos teste.
 
Keturi pagrindiniai asmenybių tipai:
 
  • realistai,
  • intelektualai,
  • laisvos dvasios asmenybės,
  • idealistai.
Realistams labiau patinka skaitymas. Skaitydami jie mėgina kuo realiu įsivaizduoti Biblijos ištrauką. Pavyzdžiui, jie įsijaučia į vieno iš Jėzaus mokinių vaidmenį ir įsivaizduoja, ką jis matė ir jautė, kai Jėzus ką nors sakė ar darė.
Intelektualams labiau patinka galvojimas. Jie svarsto, ieško kokios nors gilesnės prasmės. Pavyzdžiui, jie savęs klausia, kodėl duotoje situacijoje Jėzus taip pasakė ar padarė.
Laisvosios dvasios asmenybėms patinka bendravimas. Jie visai gerai jaučiasi kalbėdamiesi su Jėzumi apie vidinius išgyvenimus, kuriuos patyrė atsiliepdami į tai, ką Jėzus pasakė ar padarė.
O idealistams labiausiai patinka klausymas. Jie lėtai perskaito meditaciją, ją trumpai apsvarsto, apie tai pakalba su Jėzumi ir po to klauso, ką sielos gelmėje Jėzus norėtų jiems pasakyti.
Taip mes galime prieiti išvados, jog geriausias būdas nuspręsti kiek laiko skirti kiekvienai maldos fazei, tai tiesiog išbandyti. Taigi melsdamiesi galime geriausiai nustatyti, kiek laiko mums reikia skirti vienai ar kitai maldos fazei.
 
Amžius ir malda
 
Maldos fazių laikui turi įtakos ir mūsų amžius. Michaelis Lapierre’s apie amžiaus įtaką mūsų maldai sako: „Vaikystėje vyrauja kalbamosios maldos – atmintinai išmokti ar iš knygos skaitomi žodžiai. Pereinant iš vaikystės į jaunystę išsivysto meditatyvinė malda. Jaunystei būdinga ir kalbamoji malda. Tai gali būti emocijų, džiaugsmo, šlovinimo, dėkingumo, gailesčio protrūkis“.
Apie paskutinę maldos fazę Lapierre sako: „Galiausiai tyli malda – tai malda subrendusio žmogaus, kurio siela Dievo akivaizdoje netenka žado“.
Taigi geriausiais būdas nuspręsti, kiek laiko skirti kiekvienai maldos fazei – tai melstis ir ieškoti būdo, kuris mums geriausiai tinka.
Pavyzdžiui, jauni žmonės galbūt nuspręs, kad jie turi daugiau laiko skirti trims pirmoms maldos fazėms. Kuriai iš jų daugiau – priklauso nuo jų amžiaus. Vyresni žmonės galbūt labiau links susitelkti į ketvirtąją maldos fazę.
Mes sakome „galbūt“, nes Šventoji Dvasia kiekvieną žmogų veda skirtingai, todėl gali mus vesti kitais, netradiciniais, takais.
 
Iš knygos: Mark Link, SJ „Misija“, Katalikų pasaulio leidiniai, Vilnius 2005