Advento mąstymai kiekvienai dienai. Pirmoji savaitė

PIRMOSIOS SAVAITĖS TEMOS SANTRAUKA:
DIEVO SŪNŪS IR DUKTERYS
 
IPirmojo advento sekmadienio evangelija įspėja „budėti“. Kokie tie pavojai, dėl kurių esame perspėjami? Tai pavojai, liečiantys mūsų amžinojo gyvenimo likimą.
 
KŪRIMO DARBAS
 
Dievas sutvėrė visą pasaulį ir visa, kas jame yra. Žmogus buvo Jo kūrybos viršūnė, sutvertas pagal paties Dievo panašumą (Pr 1, 16-17). Dievas norėjo, kad žmonės būtų Jo sūnūs ir dukterys, kurie dalintųsi laime su Juo visą gyvenimą (Ef 1, 4-5). Dievas troško, kad visi žmonės gyventų glaudžiame ryšyje su Juo. Tačiau ta neužsitarnauta padėtis buvo prarasta per paties žmogaus neklusnumą, t.y. nuodėmę. Iš didelės meilės žmogui Dievas atstatė prarastą santykį, įsikūnydamas Jėzuje Kristuje (Jn. 1, 1-3). Jėzaus gimimas teikia naują pradžią žmonijai.
 
MŪSŲ, KAIP DIEVO VAIKŲ, DIDINGUMAS
 
Jėzus mirė ir prisikėlė iš numirusiųjų sugrąžindamas prarastą didingą paveldą. Tarp visų Dievo vaikų teisių bei privilegijų yra teisė gyventi Dievo artumoje (Ef 3, 12). Kai atpažįstame šias teises, galime gyventi pagal Dievo suteiktą orumą ir patirti ramumą bei saugumą Jame. Nusivilsime, jei ieškosime savo saugumo kituose žmonėse ar daiktuose. Net jei pamirštame, kad Dievas yra mūsų Tėvas, Jis pats niekuomet nepamiršta, jog mes esame Jo vaikai (Lk 18, 11-32). Kai mes nuo Jo nusigręžiame, Jis vis tiek laukia mūsų sugrįžimo, kad iš naujo mums suteiktų prarastą būseną.
 
SUPRASKIME SAVO TIKRĄJĮ IDENTITETĄ
 
Tik per Jėzų galime pažinti Dievą kaip savo Tėvą (Kol 1, 15; Mt 11, 17; Žyd 10, 19-23). Dievas trokšta glaudaus ryšio su mumis (Iz 55, 11). Šv. Raštas ir malda yra Dievo dovanos, per kurias galime artėti prie Jo ir Jį pažinti. Jėzus sakė: „Visą laiką budėkite ir melskitės“ (Lk 21, 36). Jėzus trokšta, kad su Juo bendrautume, todėl malda yra svarbi mūsų gyvenimo dalis.
 
RYŽKIMĖS MELSTIS IR SKAITYTI ŠV. RAŠTĄ
 
Malda turėtų būti tokia svarbi gyvenimo dalis, kad nė viena diena nepraeitų be jos. Reikia pasirinkti laiką, skirtą tik maldai. Reikia pasirinkti vietą, kur nebūtume trukdomi.
Tik per maldą ir skaitant Šv. Raštą tikrasis mūsų Jėzaus pažinimas atbunda. Šv. Raštas yra daugiau negu kažkokios žinios ar istorija apie Jėzų. Šioji programa padės nuosekliai melstis ir kasdien po truputį skaityti šv. Raštą.
 
  • Ryžkis ateinančią savaitę perskaityti kiekvienai dienai skirtą dalį.
  • Perskaityk siūlomus Šv. Rašto skyrelius.
  • Prašyk Šv. Dvasios apšviesti protą.
PIRMOSIOS SAVAITĖS
KASDIENINIAI ŠVENTRAŠČIO SKAITINIAI BEI MINTYS
 
PIRMOJI DIENA
 
Iz 44, 1-3
„O dabar klausyk, Jokūbai, mano tarne, Izraeli, kurį išsirinkau!“ Taip kalba VIEŠPATS, tavo kūrėjas, kuris auklėjo tave nuo pat gimimo ir tau padėjo: „Nebijok, Jokūbai, mano tarne, Numylėtini, kurį išsirinkau! Apipilsiu vandeniu ištroškusią žemę, srovėmis sausumą palaistysiu; išliesiu savo dvasią ant tavo palikuonių ir savo palaiminimą ant tavųjų vaikų“.
Labai dažnai mūsų gyvenimas sukasi lyg karuselė, be sustojimo. Šią pirmą ADVENTO dieną sustokim ir paprašykim, kad Šv. Dvasia apšviestų mūsų supratimą ir duotų įžvalgos skaitant šį Šv. Rašto skyrelį.
Šie žodžiai tarti ne tik Jokūbui. Dar prieš tau gimstant ir tau Dievas norėjo ištarti šiuos žodžius. Dievas laukia tavo dėmesio, kad išgirstum šias mintis. Tikėk. Klausyk savo širdimi. Dievas nori, kad išgirstum šiuos žodžius, ištartus per pranašą Izaiją. Jam rūpi, kad suprastum, jog neatsitiktinai gyveni šioje žemėje. Jis tave myli; Jis tave sutvėrė; Jis tave pasirinko. Suprask, kad visa tavo egzistencija Juo remiasi. Jis nori, kad tu suprastum, kad Jis palaiko ryšius su kiekvienu savo vaiku, su kiekvienu, kuriam suteikia gyvybę. Kiek šią tiesą suprasi, tiek atpažinsi Jo pažadų išsipildymą savo gyvenime.
Ryžkis kasdien skirti laiko vykdyti šias pratybas. Jas vykdydamas vis labiau pajėgsi atsiverti tai tiesai, kurią Dievas nori parodyti. Savo gyvenime pajusi Dievo palaimą.
 
  1. Kiekvieną dieną paskirk laiko asmeninei maldai.
  2. Perskaityk nurodytą Šv. Rašto vietą ir dienos mąstymą, prašyk Šv. Dvasios apšvietimo skaitiniams suprasti.
  3. Pamąstyk, kur atpažinai Dievo veikimą, kur manai prasilenkęs su juo? Dėkok ir/ar gailėkis, žinodamas, kad viskas padeda save geriau suprasti ir pastebėti Dievą, esantį dalimi tavo kasdienybės. Nežiūrint kokie buvo tavo sprendimai, pasirinkimai, Jis suteikia tokių malonių, kurios pačios reikalingiausios: ir gailestingumą, ir atleidimą, ir palaimą. Prašyk Šv. Dvasios pagalbos siekti gėrio, vengti blogio.
Maldelė: Dangiškasis Tėve, štai aš. Štai koks esu. Imk mane, vesk mane, mokyk mane. Atsiduodu Tau. Suteik man malonės atpažinti Tave, esantį mano gyvenime, pašalink baimę ir visą mano nerangumą. Noriu geriau Tave pažinti. Atsiųsk man savo Dvasią, kad ji prisiliestų prie mano išdžiūvusios širdies, prie mano vidinės sausros. Dėkoju Tau, būk gailestingas.
 
ANTROJI DIENA
 
Mt 24, 42-44
„Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats. Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus. Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite.“
Kai pasineriame į kasdienę rutiną ir kasdienius įvykius, dažnai pamirštame, kad šis mūsų gyvenimas nėra amžinas. Ateis toji diena, kuri bus paskutinė. Ir tai neišvengiama. Tą dieną turėsime duoti Jėzui mūsų gyvenimo apyskaitą.
Tačiau prisiminkime, kad Jėzus jau dabar yra su mumis, tarp mūsų ir ateina kiekvieną dieną. Jis dalyvauja mūsų gyvenime kaip gailestingas teisėjas, kuris parodo mūsų klaidas, ir kaip gailestingas gelbėtojas, kuris išlaisvina mus iš nuodėmių, jas atleisdamas. Svarbu pasiryžti ir dėmesingai ugdyti dvasinius įgūdžius: kasdien skirti laiko asmeninei maldai ir Šv. Rašto skaitymui, kad pajustume ir atpažintume, kur, kada ir kaip Jėzus dalyvauja mūsų kasdienybėje.
Jėzus sakydamas savo mokiniams „budėkite“, nori perspėti, kaip yra svarbu kreipti dėmesį į Jo žodžius ir Jo mokymą. Mes galvojame, kad mūsų gyvenimas, mūsų planai, mūsų laikas yra mūsų nuosavybė. Taip nėra. Mūsų laikas – Dievo laikas, mes priklausome Viešpačiui. Jis yra mūsų savininkas. Kaip svarbu jau dabar bendrauti su Dievu, leisti Jam brandinti troškimus. Atpažink, kur veltui leidi laiką.  
Perskaityk Mt 25, 1-14. Tai pamokymas apie paikas ir protingas mergaites. Stokojančios negalėjo savo žibintų užsidegti kitų merginų alyva. Lygiai taip pat kitas negali už tave užmegzti artimo ryšio su Dievu. Tai gali padaryti tik tu. Kai pamilsi ir garbinsi Jėzų, tau nereikės bijoti Jo atėjimo. Tu Jį pasitiksi mielai ir džiaugsmingai, nes esi Jo pažintas ir Tu Jį pažįsti.
 
Maldelė: Dangiškasis Tėve, dėkoju Tau už gyvenimą, už kiekvieną dieną. Atnaujinu savo ryžtą ir norą Tau atsiduoti. Padėk man įprasminti kiekvieną dieną ir sąmoningai gyventi tikėjimu. Noriu Tave geriau pažinti. Stiprink mano tikėjimą, viltį ir meilę. Siųsk Šv. Dvasią. Imk mane, vesk mane, mokyk mane. Tu esi mano gyvenimo Viešpats, garbė Tau.
 
TREČIOJI DIENA
 
Lk 11, 1
„Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus maldą, vienas mokinys paprašė: ‚Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savuosius mokinius‘ “.
Skaitydamas šią trumpą Šv. Rašto eilutę, kurioje mokiniai prašo Jėzų išmokyti juos melstis, gal pagalvojai – nejaugi iki tol mokiniai nesimeldė? Iš tikrųjų taip nebuvo. Tikriausiai jie skaitė Šv. Raštą ir lankė sinagogą šeštadieniais, kaip ir visi kiti žydai, laikėsi žydų papročių ir kalbėjo jiems nustatytas maldas.
Tad kodėl jie prašė Jėzaus išmokyti juos melstis? Matydami Jėzų besimeldžiantį, jie buvo nustebinti. Toks artimas ryšys su Dievu jiems buvo nežinomas. Mokinių kreipimasis į Jėzų parodė jų atvirumą ir nusižeminimą. Formaliai išmoktos maldos jų netenkino; jie atvėrė savo širdis ir prašė, kad juos pamokytų kitaip melstis.
Šio Advento metu Jėzus nori ir tau atskleisti, kaip kreiptis į Dievą, kaip artimai bendrauti su Juo.
Melsk Šv. Dvasios, kad tau parodytų, kiek dar turi išmokti, patirti; prašyk, kad Šv. Dvasia tave apšviestų, atvertų Šv. Raštą, kad jo žodis būtų gyvas ir asmeniškai prakalbinantis tave, kad suprastum ir pajustum Dievą, kaip mylintį Tėvą, kad pradėtum suprasti Jo išganymo palaimą. Po truputį gali vis labiau pažinti Jėzų savo kasdienybėje ir priimti Jį, kaip savo Išganytoją ir Viešpatį. Pagaliau ir tavo malda panašės į Jėzaus maldą. Tavo troškimas bus panašus į Jėzaus ir iš širdies tarsi: „Teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė…“
(Pirmiausia minutėlę stabtelk, susikaupk, nurimk, mintimis nusileisk į savo vidinę gelmę, jauskis esantis prieš Dievą ir tik tada pradėk su Juo kalbėtis…)
 
Maldelė: Dangiškasis Tėve, išmokyk mane melstis, kalbėtis su Tavimi, bendrauti su Tavimi, išsakyti viską, kas širdyje ir klausyti. Taip, išmokyk klausyti, nutilti, nurimti ir būti su Tavimi, pajusti, jog esi manyje, kad Tavo buvimas man teikia gyvybę, laimina. Suteik man malonės norėti Tavo valios, kad Tavo valia manyje išsipildytų ir kad tavo karalystė – meilės, tiesos, teisingumo, gailestingumo karalystė – būtų man tikra.
 
KETVIRTOJI DIENA
 
Lk 10, 21-22
Tuomet jis pradžiugo Šventąja Dvasia ir prabilo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko. Viskas man yra mano Tėvo atiduota. Ir niekas nežino, kas yra Sūnus, tik Tėvas, nei kas yra Tėvas, tik Sūnus ir tas, kam Sūnus panorės apreikšti“.
Dažnai, kai pradedame melstis ar skaityti Šv. Raštą, nejaučiam Dievo artumo. Galvojame apie savo nepajėgumą; kartais gali atrodyti, kad visa tai yra virš mūsų jėgų ir kad tai įmanoma suprasti tik teologiją studijavusiems ar dvasininkijai. Tai netiesa. Jėzaus laikais fariziejai buvo Šv. Rašto žinovai. Jie laisvai cituodavo Šv. Raštą, tačiau Jėzus ne juos vadino palaimintaisiais. Priešingai, jis net sakė, kad dėl jų puikybės, tikroji tiesa buvo nuo jų paslėpta. Kartais žinojimas tampa siena.
Jėzus mus pamoko, kad tik tuos jis laimina, tik tiems Jisai atsiskleidžia, kurie turi vaikams būdingus bruožus: imlumą, atvirumą, pasitikėjimą. Šiems Dievas apreiškia savo galios veikimą, meilę ir savo didybę. Tik tokie žmonės atpažįsta, kad be Dievo protas aptemdytas ir nuodėmės pasekmės atitolina nuo džiaugsmo ir laimės, kurio žmogus trokšta.
Puikybė, uždarumas, savęs kėlimas, neatlaidumas neleidžia išgirsti Dievo balso net skaitant Šv. Raštą: tada ir sunkiau atpažinti Dievo veikimą kasdienybės įvykiuose, nes priskiri sau ir savo sumanumui viską. Nesisielok. Kai tu atpažinsi ir įvardinsi savo puikybę ar kitas tave veikiančias nuodėmes, prašyk atleidimo ir priimk jį. Tuomet Dievo Žodis tau pasirodys naujoje šviesoje. Todėl neprotinga laikyti širdyje neapykantą, neatlaidumą ar kitą neigiamą jausmą, nes prarandi Dievo žvilgsnį, Jo meilės pajutimą, Jo atlaidumą ir gailestingumą.
Kai šiandien skaitysi Šv. Raštą, prašyk, kad Šv. Dvasia parodytų tas kliūtis, kurios tau trukdo pajusti Dievo malonę savo gyvenime. Atvira širdimi klausk Dievo ir tikėk, kad Jis atsilieps tokiu būdu, kuris labiausiai pakeis tavo širdį ir paveiks tavo gyvenimą.
 
Maldelė: Dangiškasis Tėve, noriu Tave garbinti, Tave šlovinti, į Tave nukreipti savo mintį ir dėmesį, kad tai padėtų man Tave išpažinti kaip visko Viešpatį. Suteik man malonės turėti paprastą, imlią širdį, kad galėtumei man Save apreikšti. Šv. Dvasia, padėk man priimti tiesą apie savo ribotumą, kad Viešpaties gailestingumas mane paliestų ir sunaikintų manyje veikiančią puikybę ir kitas nuodėmes. Suteik man tvirtą širdį, kad noriai priimčiau tiesą apie save, kad Tavimi save pripildyčiau, kad vis labiau Tavimi pasitikėčiau.
 
PENKTOJI DIENA
 
2 Pt 1, 19-20
„Mes turime tvirčiausią pranašų žodį. Jūs gerai darote laikydamiesi jo, tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės aušrinė. Pirmiausia žinokite, kad jokia Rašto pranašystė negali būti savavališkai aiškinama, nes pranašystė niekuomet nėra atėjusi žmogaus valia, bet Šventosios Dvasios įkvėpti žmonės kalbėjo Dievo vardu.“
Šis Šv. Rašto skyrelis moko, kaip atrasti kelią tamsoje. Net ir kasdienėje kalboje mes sakome: „esu tamsoje, man tamsu.“ Tai reiškia, kad žinome, jog nežinome;  jaučiame, jog stokojame faktų, jaučiame tiesos pilnatvės trūkumą.
Neretai net pakrikštyti žmonės, krikščionys, katalikai, nežino pagrindinių tikėjimo tiesų ir gyvena tamsoje, išgyvena daug abejonių. Tačiau jeigu kasdieną mes savo mintis maitintume Dievo Žodžiu ir suprastume Bažnyčios mokymą, apšviestume savo gyvenimo kelią lyg šviesiu žiburiu. Psalmininkas sako: „Tavo žodis – žibintas man kojoms ir šviesa mano takui .“ (Ps 119)
Šiandien iš naujo atkreipkime dėmesį į programos pradžioje nurodytą paaiškinimą „Kaip susikaupti.“ Neužtenka ištraukėles tik perskaityti. Reikia kelias minutes ramiai apsvarstyti jas Viešpaties akivaizdoje ir prašyti Jo malonės apšviesti mūsų protą, kad kuo pilniau galėtume suprasti, ką nori mums pasakyti. Pavyzdžiui, kad ir šią tiesą: „Dievas sutvėrė tave iš meilės ir visada tave myli.“ Prašyk Dievo, kad parodytų, kiek Jis tave myli, kad Tave Jis visada mylėjo ir kad niekada visoje amžinybėje nebus momento, kada Jis nustotų tave mylėjęs. Jeigu pajusi abejonę, pasipriešinimą ar jei netikėsi, prašyk, kad Viešpats parodytų kliūtį ar netikėjimo priežastį tavyje. Padėk tą kliūtį prie Jėzaus kryžiaus ir prašyk, kad Jis pašalintų ir išgydytų tave, t. y. pašalintų abejonės priežastį. Širdyje pajusk nuoširdų gailestį dėl savo netikėjimo ir pasiryžk tikėjimu priimti Jo meilę, nežiūrint ką tavo jausmai tau siūlytų.
 
Maldelė: Dangiškasis Tėve, padėk man įtikėti Tavo meile. Paimk ir pašalink iš manęs visas abejones, netikėjimą ir proto tamsą… (toliau melskis savo mintimis ir širdimi).
 
ŠEŠTOJI DIENA
 
2 Tim 3, 16-17
„Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui“.
Šv. Raštas yra Dievo Žodis. Iš didelės mums meilės Dievas nori su mumis bendrauti, jausti vienybę. Dievas save atskleidžia ir mums kalba per visą aplinką, gyvenimo įvykius ir per savo Žodį. Nors esame žmogiškos būtybės, Dievas tai padarė įmanoma veikiant Jo Šventajai Dvasiai. Vienas iš Bažnyčios tėvų Šv. Krizostomas yra pasakęs: „Mes galime pažinti Dievo švelnumą, kurio žodžiai nepajėgia išaiškinti; rūpindamasis savo silpnais kūriniais Jis davė mums priėjimą prie savęs Jo Žodyje, Šventajame Rašte.“
Vatikano II susirinkimo dokumentas apie Apreiškimą „Dei Verbum“ labai aiškiai nurodo Šv. Rašto kilmę, jog Dievo apreikštieji dalykai, pateikiami Šv. Rašte, buvo užrašyti Šv. Dvasiai įkvėpiant. Kadangi šios knygos įkvėptos Šv. Dvasios, raštų autorius yra Dievas, kuris pasirinko savo įrankiais žmones, kurie rašė pagal savo natūralius sugebėjimus savoj aplinkoj. „Šventosioms knygoms užrašyti Dievas pasirinko žmones, kurie, būdami įrankiai, naudojosi savo sugebėjimais bei jėgomis, kad, Dievui veikiant juose ir per juos, kaip tikri autoriai užrašytų visa ir tik tai, ko jis norėjo“ (Dei Verbum 3 ).
Kai šiandieną paimsi į rankas Šv. Raštą, išpažink, kad tai yra DIEVO ŽODIS ir kad jis tave mokys, bars, taisys ir auklės teisume, kad taptumei tobulas ir pasiruošęs kiekvienam geram darbui. Dievas nori, kad mes Jį intymiai, asmeniškai pažintume. Šv. Raštas yra brangi Dievo dovana, kuri mus įgalina asmeniškai Dievą pažinti. Šv. Jonas sako, kad Evangelijos tikslas yra, “kad tikėtum, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami vardan Jo turėtume gyvenimą“ (Jn 20, 31).
Prašyk Šv. Dvasios, kad padėtų nugalėti visas kliūtis, kurios trukdo Šv. Raštą skaityti, jį skaitant, suprasti. Adventas yra tinkamas laikas prašyti, kad Dievas apsireikštų tau Šv. Rašto žodžiais. Būtų gera, kad šią savaitę paskirtum daugiau laiko Šv. Raštą skaityti. Skaityk kurią nors Evangeliją, kad padėtų pasiruošti Jėzaus atėjimo šventei.
(Pirmiausia minutėlę stabtelk, susikaupk, nurimk, mintimis nusileisk į savo vidinę gelmę, jauskis esantis prieš Dievą ir tik tada pradėk su Juo kalbėtis…)
 
Maldelė: Dangiškasis Tėve, …. (savais žodžiais…)
 
SEPTINTOJI DIENA
 
Iz 25, 6-8
„Galybių VIEŠPATS surengs šiame kalne visoms tautoms puotą su skaniausiais valgiais, puotą su rinktiniais vynais, – pokylį su gardumynais ir grynais, geriausiais vynais. Šiame kalne jis nukels tą šydą, kuris dengia visas gimines, tą nuometą, kuris gobia visas tautas. Jis visiems laikams sunaikins mirtį. Viešpats DIEVAS nušluostys ašaras nuo visų veidų. Savo tautos gėdą jis pašalins visur žemėje. Tikrai tai įvyks, nes taip kalbėjo VIEŠPATS!“
Ar tiki, kad Dievas nori tik to, kas tau geriausia? Galbūt tu žiūri į savo gyvenimą ir matai, kad jis yra pilnas skausmo, baimių, nusivylimų, praeities žaizdų ir gal matai tik miglotą ateitį? Gal kaltini Dievą ir abejoji Jo meile? Toks galvojimas pasitaiko dažnai, bet tai nėra dalis Dievo plano. Nepaisant, kokie kasdienybės įvykiai tave aplankytų, Dievas nori, kad dėl visko kreiptumeis į Jį, kad pažintum Jo meiles planą ir Juo pasitikėtum. Jėzus – tavo Išgelbėtojas, Išganytojas. Žinok, Jis tau reikalingas. Dažnai neišsivaduojam iš savo neigiamų jausmų, vargstam ir nenorim Viešpaties įsileisti. Meldžiantis ir skaitant Šv. Raštą, Viešpaties Dvasia tau tikrai parodys savo gerumą ir gailestingumą. Dievas nori parodyti savo asmenišką meilę kiekvienam ir kiekvieną apdovanoti visokeriopomis malonėmis.
Šimtas metų iki Jėzaus gimimo pranašas Izaijas pranašavo, kokias dideles dvasines malones Viešpats numato tiems, kurie tikės Atpirkėjo pažadais. Naudodamasis maisto simboliu, jis malonę prilygina vestuvių puotai.
Giliu tikėjimu kreipkis į Dievą prašydamas, kad paliestų tave Jo malonė, kad kuo labiau atsiskleistų Jo pažadų ir tiesos pilnatvė. Prašyk Jo, kad tau parodytų, jog visi pažadėti palaiminimai Jėzuje Kristuje yra skirti ir tau. Prašyk tikėjimo malonės savo širdžiai, laukiant artėjančių Kalėdų švenčių. Jis duos tau daug daugiau, negu tu tikiesi. Kai kasdien būsi maldoje su Dievo Žodžiu, nejučia tavo tikėjimas ir pasitikėjimas stiprės.
 
Maldelė: Dangiškasis Tėve, gailiuosi, kad kartais daugiau pasitikiu savimi, negu Tavo Žodžio tiesa. Su pasitikėjimu viliuosi, kad Jėzus ateina ir ateis iš naujo į mano gyvenimą, nes tik Jis vienas gali panaikinti tai, kas man trukdo Tave atpažinti. Tikiu, jog sukūręs mane iš meiles, iš meilės mane palaikai ir paženklini mano gyvenimą gėriu, ne blogiu. Marija, mano Motina, užtark mane pas savo Sūnų, kad ramiai dėčiausi Jo žodį į savo širdį, kaip kad tu darei.
 
Baigiant pirmąją Advento savaitę:
 
  •  perskaityk 1-sios savaitės temą;
  •  peržiūrėk savo užrašus: ko Dievas tave mokė šią savaitę, ką atskleidė meldžiantis ir skaitant Šv. Raštą;
  •  padėkok Dievui už viską, ko Jis mokė ir ką tau parodė;
  •  pasiryžk ateinančią savaitę kasdien skirti laiko Šv. Rašto skaitymui ir maldai.
Parengė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserys