Apie angelus

Visą Bažnyčios gyvenimą lydi paslaptinga ir galinga angelų globa. Liturgijoje Bažnyčia prisijungia prie angelų, šlovindama triskart šventą Dievą. Bažnyčia šaukiasi jų pagalbos mirusiųjų liturgijos maldoje “In paradisum deducant te angeli… ” arba Bizantijos liturgijos „Cherubinų himne“. Ypač gerbiamas kai kurių angelų, pavyzdžiui, šv. Mykolo, šv. Gabrieliaus, šv. Rafaelio, angelų sargų atminimas. Nuo gyvenimo pradžios ligi mirties jie žmones saugo ir juos užtaria. Šalia kiekvieno tikinčiojo būna angelas globėjas ir ganytojas, vedantis ji per gyvenimą. Dar žemėje gyvendamas, krikščionis tikėjimu dalyvauja palaimingoje su Dievu susivienijusių angelų ir žmonių bendruomenėje.

Kai angelai pasirodo žmonėms ne akinančioje šviesoje, jie būna su tai misijai tinkama ir reginčiųjų laikmečiui būdinga apranga. Tačiau Biblijoje, nepriklausomai nuo laikmečio angelai dažniausiai apibūdinami panašiai: kaip sniegas (Mt 28,3), švytintis ( Lk 24,4). Angelai panašūs į žmones, išsiskiria tik nepaprastai baltais drabužiais ir švytėjimu. Baltas ir žėrintis angelo rūbas yra dieviškos šviesos, Dievo tiesos ir gerumo atspindys. Biblija nieko nekalba ir apie angeliukus kaip mažus storus vaikus su sparniukais. Bibliniai angelai visada vaizduojami suaugę, bent jau suaugusio žmogaus dydžio. 
Kalbant apie angelų lytiškumą, iš esmės būdami bekūniai, angelai yra ir belyčiai, nes lytiškumas yra tiesiogiai susijęs su kūniškumu. Tačiau žemėje angelai dažniausiai pasirodo vyrų pavidalu (Pr 18; 19; Lk 24, 4), tik pranašas Zacharijas regi moteriškos lyties angelą (Zch 5, 9–11).
Šalia žemiško pažinimo geriesiems angelams būdingas ir antgamtinis, kaip sako Kristus: “Angelai danguje visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą“ (Mt 18,10). Angelai visa mato Dieve. Dievas jiems praneša tokių dalykų, kurių pastarieji negalėtų sužinoti vien natūraliai, ir leidžia jiems susipažinti su savo mintimis ir planais. Nors angelai ir daug žino, tačiau ne viską. Kristus sako, jog teismo dienos nežino nei dangaus angelai.
Šv Hildegarda iš Bingeno (1179) didžioji vokiečių regėtoja, turinti Bažnyčios mokytojos titulą, tvirtino, kad jos gyvenime angelai, nuo pat ankstyvos vaikystės vaidino nepaprastą vaidmenį. Jau nuo penkerių metų ją aplankydavo vizijos ir regėjimai. Viduramžių regėtoja apie angelų sukūrimą kalba sakydama, kad tai – Dievo tvariniai ir jie buvo sukurti kaip šviesos kibirkštys iš Dievo esybės šviesos jūros.
Dar viena šventoji, kuri nuo pat vaikystės regėjo angelus, yra šv. Brigita Švedė (1373 m). Ji priskiriama prie ypatingą ryšį su angelais turėjusių šventųjų. Angelai dažnai kalbėdavo jai ir pranešdavo dangiškus dalykus. Liturginės valandos skaitymus šv. Brigitos įsteigto Išganytojo ordino seserims jai padiktavo angelas. Šv. Brigita kaip ir dauguma scholastikos teologų prie kiekvieno žmogaus matė tiek gerąjį, tiek puolusį angelą.
Visų pirma angelai tarnauja Dievui ir paklusniai vykdo jo paliepimus. Angelai perteikia žmonėms informaciją, pavedimus, įsakymus. Jie yra Dievo pasiuntiniai ir tarpininkai. Senajame Testamente angelai dažniausiai kovoja už Izraelio tautą. Naujajame Testamente angelai tarnauja žmonėms pastiprinimu. Jėzus silpnumo momentais irgi buvo stiprinamas angelų ir, vykstant visiems svarbesniems jo gyvenimo įvykiams, angelai buvo šalia.
Uždaviniai kuriuos vykdo gerieji angelai savo globotinių atžvilgiu: nukreipia nuo jų daugelį kūno bei sielos pavojų, atremia piktąsias dvasias, kad jos negalėtu kaip norėdamos kenkti, įkvepia geras mintis ir paskatas, nuneša mūsų maldas Dievui ir meldžiasi už mus.
 
www.tavorankose.org