Būkite gailestingi: Blogį nugalėkite gerumu

Mums gerai žino­mas J. Matulaičio šūkis “Nugalėti blogį geru­mu”. <…> Kas tas geru­mas,  jei ne meilė,  ta Dieviška meilė, kurią mes pažįstame kaip gailestingumą. 
Iš Jono evangelijos mes žinome, kad “Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo viena­tinį Sūnų, ne kad pasaulis pra­žūtų, bet kad per jį būtų išgel­bėtas.” Šis žmo­­gaus išganymo darbas – tai ir yra didysis Die­vo gailestingumo dar­­bas, per kurį, vietoj kad būti amžiais pasmerktas po savo nupuolimo, žmo­gus iš­aukš­tintas į ne­įsivaiz­duo­ja­mas aukšty­bes. Tą ir Pau­lius siųs­­tas skelbti pagonims: “Jie­ms Die­vas pa­no­­rėjo pas­kelbti, kokie dideli šios paslapties gar­bės tur­tai skirti pago­nims, bū­tent Kristus jumyse – garbės viltis.”
Tad kryžius tapo Dievo gailestingumo įrankiu, jo begalinės meilės žmonijai išraiška ir įrankis mūsų išganyme.
Kad kryžius yra gailestingumo įrankis mokė  ir palai­mintasis Jurgis savo raštuose: Palaimintasis Jur­gis kalba apie kryžių kaip gydomąją priemonę mūsų gyve­nimuose, kuris duodamas siekiant padėti mums atsiversti. “Kryžius žmogaus gyvenime yra Dievo gailestingumo įrankis – jis atverčia. Jei kuris neatsi­vers, – tam vargas. Kryžius – tai tarsi gydy­to­jas.” Kryžius yra Dievo įrankis, kad malonė, gai­lestingumas ir galutinai ramybė ateitų į mūsų širdis  ateitų į pasaulį.
Apaštalas Paulius skaiti­nyje (Kol 1, 24-28) irgi primena, kad mūsų kryžiai, mūsų kančios dalyvauja tame atperkamos Dievo mei­lės slėpinyje. Mes savo kančioje jungiamės prie Kristaus kančios ir kryžiaus gailestingumo.
Kryžius kaip malonės šaltinis, kaip dvi mone­tos pusės. Kiekvienas kryžius turi savo dovaną. Kiekviena dovana turi ir savo kryžių. Jėzaus Kryžiaus dovana – išganymas per Dievo Gailestingumą. Kad mes pajėgtumėm būti gailestingi – dalyvauti ta­­me Kryžiaus slėpinyje (o ne pabėgti nuo jo), pas­te­bė­kime, kaip Jėzus galėjo pakelti savo kančią ir kryžių. Jis buvo pastoviame meilės ryšyje su savo Dangiškuoju Tėvu. Maldos ir meilės. Jis atėjo vykdyti jo valią <…>. Tame meilės ryšyje yra ir Šventoji Dvasia, kuri yra Tėvo meilė Sūnui ir Sūnaus meilė Tėvui,  meilės ryšys tarp jų abiejų. Būkite gailestingi, kaip ir Jūsų dangiškasis Tė­vas yra gai­lestingas. Kad mes, patyrę Dievo Gailestingumą – Dievo meilę mums, o kad pasiliktumėm toje jo meilėje, galime ir turime būti gailestingi vieni kitiems.
Palaimintojo gailestingumo pavyzdžiai jo gyve­nimo isto­rijoje ir jo atnaujintų ir steigiamų vienuolynų įstatuose yra rūpintis našlaičiais, ligoniais, vargšais, steigti mokyklas, rūpintis mais­tu, sveikata, vargu.
Pašaukti nešti ramybę – Evangelijoje pamo­ky­mas apaš­talams. Ramybė yra Gailestingumo pasekmė.
Pa­šau­kimo gailestingumas. “Ką Jėzus išsirenka šiam gar­bin­gam darbui, dalyvavimui Jo paties gyve­nime, Dievo Karalystės kūrimui ir sielų išganymui? Niekuo neišsiskiriančius, žemiausio luomo žmones: žvejus ir muitininkus. Jie pilni trūkumų, aistrų, gru­būs, šiurkštūs, pilni žemiškųjų tikslų. Jie prasčiokai, be jokio išsilavinimo. […] Dievas pašaukia nevy­kusius įrankius tokiam sunkiam darbui. […] Pašaukia, ką nori, nes pašaukimas – ypatingiausia jo meilės do­va­na, Jo širdies dovana. Vien tik Dievo meilė ir bega­li­nis jo gailestingumas yra mūsų pašaukimo patei­sinimas ir pagrindas.” 
Kiekvieno tikinčiojo pašaukimas. Šai tie apaštalai, kurie neša Kristaus ramybę ir skelbia, kad Dievo karalystė prisiartino.  Tai mes.
Būkite gailestingi: blogį nugalėkite gerumu.
 
vysk. Gintaras Grušas