Mums gerai žinomas J. Matulaičio šūkis “Nugalėti blogį gerumu”. <…> Kas tas gerumas, jei ne meilė, ta Dieviška meilė, kurią mes pažįstame kaip gailestingumą.
Iš Jono evangelijos mes žinome, kad “Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo vienatinį Sūnų, ne kad pasaulis pražūtų, bet kad per jį būtų išgelbėtas.” Šis žmogaus išganymo darbas – tai ir yra didysis Dievo gailestingumo darbas, per kurį, vietoj kad būti amžiais pasmerktas po savo nupuolimo, žmogus išaukštintas į neįsivaizduojamas aukštybes. Tą ir Paulius siųstas skelbti pagonims: “Jiems Dievas panorėjo paskelbti, kokie dideli šios paslapties garbės turtai skirti pagonims, būtent Kristus jumyse – garbės viltis.”
Tad kryžius tapo Dievo gailestingumo įrankiu, jo begalinės meilės žmonijai išraiška ir įrankis mūsų išganyme.
Kad kryžius yra gailestingumo įrankis mokė ir palaimintasis Jurgis savo raštuose: Palaimintasis Jurgis kalba apie kryžių kaip gydomąją priemonę mūsų gyvenimuose, kuris duodamas siekiant padėti mums atsiversti. “Kryžius žmogaus gyvenime yra Dievo gailestingumo įrankis – jis atverčia. Jei kuris neatsivers, – tam vargas. Kryžius – tai tarsi gydytojas.” Kryžius yra Dievo įrankis, kad malonė, gailestingumas ir galutinai ramybė ateitų į mūsų širdis ateitų į pasaulį.
Apaštalas Paulius skaitinyje (Kol 1, 24-28) irgi primena, kad mūsų kryžiai, mūsų kančios dalyvauja tame atperkamos Dievo meilės slėpinyje. Mes savo kančioje jungiamės prie Kristaus kančios ir kryžiaus gailestingumo.
Kryžius kaip malonės šaltinis, kaip dvi monetos pusės. Kiekvienas kryžius turi savo dovaną. Kiekviena dovana turi ir savo kryžių. Jėzaus Kryžiaus dovana – išganymas per Dievo Gailestingumą. Kad mes pajėgtumėm būti gailestingi – dalyvauti tame Kryžiaus slėpinyje (o ne pabėgti nuo jo), pastebėkime, kaip Jėzus galėjo pakelti savo kančią ir kryžių. Jis buvo pastoviame meilės ryšyje su savo Dangiškuoju Tėvu. Maldos ir meilės. Jis atėjo vykdyti jo valią <…>. Tame meilės ryšyje yra ir Šventoji Dvasia, kuri yra Tėvo meilė Sūnui ir Sūnaus meilė Tėvui, meilės ryšys tarp jų abiejų. Būkite gailestingi, kaip ir Jūsų dangiškasis Tėvas yra gailestingas. Kad mes, patyrę Dievo Gailestingumą – Dievo meilę mums, o kad pasiliktumėm toje jo meilėje, galime ir turime būti gailestingi vieni kitiems.
Palaimintojo gailestingumo pavyzdžiai jo gyvenimo istorijoje ir jo atnaujintų ir steigiamų vienuolynų įstatuose yra rūpintis našlaičiais, ligoniais, vargšais, steigti mokyklas, rūpintis maistu, sveikata, vargu.
Pašaukti nešti ramybę – Evangelijoje pamokymas apaštalams. Ramybė yra Gailestingumo pasekmė.
Pašaukimo gailestingumas. “Ką Jėzus išsirenka šiam garbingam darbui, dalyvavimui Jo paties gyvenime, Dievo Karalystės kūrimui ir sielų išganymui? Niekuo neišsiskiriančius, žemiausio luomo žmones: žvejus ir muitininkus. Jie pilni trūkumų, aistrų, grubūs, šiurkštūs, pilni žemiškųjų tikslų. Jie prasčiokai, be jokio išsilavinimo. […] Dievas pašaukia nevykusius įrankius tokiam sunkiam darbui. […] Pašaukia, ką nori, nes pašaukimas – ypatingiausia jo meilės dovana, Jo širdies dovana. Vien tik Dievo meilė ir begalinis jo gailestingumas yra mūsų pašaukimo pateisinimas ir pagrindas.”
Kiekvieno tikinčiojo pašaukimas. Šai tie apaštalai, kurie neša Kristaus ramybę ir skelbia, kad Dievo karalystė prisiartino. Tai mes.
Būkite gailestingi: blogį nugalėkite gerumu.
vysk. Gintaras Grušas
Būkite gailestingi: Blogį nugalėkite gerumu
Mums gerai žinomas J. Matulaičio šūkis “Nugalėti blogį gerumu”. <…> Kas tas gerumas, jei ne meilė, ta Dieviška meilė, kurią mes pažįstame kaip gailestingumą.
Iš Jono evangelijos mes žinome, kad “Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo vienatinį Sūnų, ne kad pasaulis pražūtų, bet kad per jį būtų išgelbėtas.” Šis žmogaus išganymo darbas – tai ir yra didysis Dievo gailestingumo darbas, per kurį, vietoj kad būti amžiais pasmerktas po savo nupuolimo, žmogus išaukštintas į neįsivaizduojamas aukštybes. Tą ir Paulius siųstas skelbti pagonims: “Jiems Dievas panorėjo paskelbti, kokie dideli šios paslapties garbės turtai skirti pagonims, būtent Kristus jumyse – garbės viltis.”
Tad kryžius tapo Dievo gailestingumo įrankiu, jo begalinės meilės žmonijai išraiška ir įrankis mūsų išganyme.
Kad kryžius yra gailestingumo įrankis mokė ir palaimintasis Jurgis savo raštuose: Palaimintasis Jurgis kalba apie kryžių kaip gydomąją priemonę mūsų gyvenimuose, kuris duodamas siekiant padėti mums atsiversti. “Kryžius žmogaus gyvenime yra Dievo gailestingumo įrankis – jis atverčia. Jei kuris neatsivers, – tam vargas. Kryžius – tai tarsi gydytojas.” Kryžius yra Dievo įrankis, kad malonė, gailestingumas ir galutinai ramybė ateitų į mūsų širdis ateitų į pasaulį.
Apaštalas Paulius skaitinyje (Kol 1, 24-28) irgi primena, kad mūsų kryžiai, mūsų kančios dalyvauja tame atperkamos Dievo meilės slėpinyje. Mes savo kančioje jungiamės prie Kristaus kančios ir kryžiaus gailestingumo.
Kryžius kaip malonės šaltinis, kaip dvi monetos pusės. Kiekvienas kryžius turi savo dovaną. Kiekviena dovana turi ir savo kryžių. Jėzaus Kryžiaus dovana – išganymas per Dievo Gailestingumą. Kad mes pajėgtumėm būti gailestingi – dalyvauti tame Kryžiaus slėpinyje (o ne pabėgti nuo jo), pastebėkime, kaip Jėzus galėjo pakelti savo kančią ir kryžių. Jis buvo pastoviame meilės ryšyje su savo Dangiškuoju Tėvu. Maldos ir meilės. Jis atėjo vykdyti jo valią <…>. Tame meilės ryšyje yra ir Šventoji Dvasia, kuri yra Tėvo meilė Sūnui ir Sūnaus meilė Tėvui, meilės ryšys tarp jų abiejų. Būkite gailestingi, kaip ir Jūsų dangiškasis Tėvas yra gailestingas. Kad mes, patyrę Dievo Gailestingumą – Dievo meilę mums, o kad pasiliktumėm toje jo meilėje, galime ir turime būti gailestingi vieni kitiems.
Palaimintojo gailestingumo pavyzdžiai jo gyvenimo istorijoje ir jo atnaujintų ir steigiamų vienuolynų įstatuose yra rūpintis našlaičiais, ligoniais, vargšais, steigti mokyklas, rūpintis maistu, sveikata, vargu.
Pašaukti nešti ramybę – Evangelijoje pamokymas apaštalams. Ramybė yra Gailestingumo pasekmė.
Pašaukimo gailestingumas. “Ką Jėzus išsirenka šiam garbingam darbui, dalyvavimui Jo paties gyvenime, Dievo Karalystės kūrimui ir sielų išganymui? Niekuo neišsiskiriančius, žemiausio luomo žmones: žvejus ir muitininkus. Jie pilni trūkumų, aistrų, grubūs, šiurkštūs, pilni žemiškųjų tikslų. Jie prasčiokai, be jokio išsilavinimo. […] Dievas pašaukia nevykusius įrankius tokiam sunkiam darbui. […] Pašaukia, ką nori, nes pašaukimas – ypatingiausia jo meilės dovana, Jo širdies dovana. Vien tik Dievo meilė ir begalinis jo gailestingumas yra mūsų pašaukimo pateisinimas ir pagrindas.”
Kiekvieno tikinčiojo pašaukimas. Šai tie apaštalai, kurie neša Kristaus ramybę ir skelbia, kad Dievo karalystė prisiartino. Tai mes.
Būkite gailestingi: blogį nugalėkite gerumu.
vysk. Gintaras Grušas
