Ką apie mūsų kelią į Dievą mums parodo COVID-19 epidemija?

Dabartinė patirtis mums atskleidžia daugelį dalykų apie mus pačius ir mūsų pasaulį. Aš ypač norėčiau susitelkti ties tuo, kaip ši patirtis išryškina kai kuriuos mūsų kelio į Dievą aspektus ir kaip net sunkiais laikais galima atrasti viltį.

1. Visų pirma, ji mums parodo, kad esame viena žmonija. Kiekviena žmogiška būtybė, kiekviena tauta, kiekviena kultūra prisideda prie žmogiškosios įvairovės ir yra dalis vienos daugeriopos, turtingos, tarpusavyje susijusios žmonijos.

2. Ji mums parodo, kaip galime krizę įveikti. Tai įmanoma, jeigu suvoksime, koks svarbus yra rūpinimasis bendru gėriu ir patys imsimės atsakomybės. Mes galime gyventi tik kaip vienas kūnas. Pavieniam žmogui ar atskirai tautai tai neįmanoma.

3. Ji mums parodo, kad tarpusavyje susijusioje žmonijoje nėra amžiaus, rasės, religijos ar socialinio statuso skirtumo. Kiekvienas ir visi esame jos dalis, nė vienas nėra paliktas, nė vienas negalime apsieiti be kitų.

4. Ji mums parodo, kad mes norime eiti kartu. Mes visi susirūpinę, bet vienas kitam padedame įveikti baimes ir nerimą. Kiekvienas iš mūsų ieško, kaip ištiesti pagalbos ranką, antroje vietoje palieka savo norus, aukodamasis ir imdamasis priemonių, kurios įgalina prisidėti prie visų gėrio.

5. Ji mums parodo kompetenciją ir dosnumą tų, kurie yra fronto linijoje, rūpinasi užsikrėtusiais žmonėmis, ieško išeities ar priima sunkus sprendimus visų gėriui. Ji mums parodo didelės daugybės žmonių ar organizacijų jautrumą ir didžiulį solidarumo rezervą jaunuose žmonėse, suaugusiuose ir vyresniuose – visuose visuomenės sluoksniuose.

6. Ji mums parodo tikėjimo galią ir tikinčiuosius vienijančius stiprius ryšius bei Jėzaus Kristaus meilę, kuri mus skatina, motyvuoja, sutaiko ir suvienija. Tiek daug žmonių meldžiasi kartu socialiniuose tinkluose. Jie nori išpažinti tikėjimą – tą tikėjimą, kurį jaučia savo širdies gelmėje, kurio negali pasilaikyti tik sau.

7. Aš girdėjau apie daugybę kūrybingų iniciatyvų tiek provincijose, regionuose, bendruomenėse, Jėzaus Draugijos apaštaliniuose darbuose, tiek ir bendradarbiaujant su kitais. Už visa tai dėkoju Viešpačiui. Aš drąsinu jus ir toliau ieškoti geriausių būdų būti arti stokojančių, kad ir toliau kartu eitume bendru keliu.

8. Aš prisidedu prie viso Jėzaus Draugijos kūno maldos, visos Bažnyčios maldos, visų krikščioniškų Bažnyčių maldos, kitų religijų atstovų ir kitokius įsitikinimus turinčių žmonių maldos ir prie visų tų, kurie solidariai ieško ir randa tinkamus būdus, kaip ir toliau tiesti pagalbos ranką.

9. Mes nežinome, kokio ilgio yra ši kelio atkarpa ir kas bus paskui. Todėl prašykime šviesos matyti kelią priešakyje, prašykime malonės, kurios mums reikia, kad eitume kaip broliai ir seserys, solidariai su visa žmonija ir visa planeta, kurioje gyvename.

Tegul Viešpats mus laimina ir palaiko šioje bendroje kelionėje. AMEN.

Tėvas generolas Arturo Sosa, SJ