Kaip rašyti krikščioniškus pavadinimus

1. Didžiąja raide rašomi tikriniai vardai ir išskirtinę reikšmę turintys pavadinimai bei terminai. Jeigu juos sudaro daugiau nei vienas žodis, didžiąja raide rašomi visi žodžiai.
1.1. Dievybių, religinių asmenų vardai ir pavadinimai, pvz.: Dievas, Alachas, Buda, Krišna; Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, Dievas Šventoji Dvasia, Švenčiausioji Trejybė, Jėzus, Kristus, Švenčiausioji Mergelė Marija, Mykolas Arkangelas, šv. Jonas Krikštytojas, Motina Teresė, sesuo Jėzaus Gyvojo Vandens Šaltinio Marija Eugenija ir kt.
1.2. Antriniai, metaforiniai dievybių, religinių asmenų pavadinimai, prievardžiai, pvz.: Visatos Kūrėjas, Visagalis, Viešpats, Mesijas, Išganytojas, Atpirkėjas, Kristus Karalius, Gerasis Ganytojas, Dievo Avinėlis, Dievo Žodis (apie Kristų; bet Dievo žodis „Šventasis Raštas, jo dalis“, plg. apreiškimas, 1.8 p.); Švenčiausioji Dievo Motina Marija, Švč. Gailestingumo Motina, Švč. M. Marija Sopulingoji, Švč. M. Marija Taikos Karalienė, Švč. M. Marija Krikščionių Pagalba, Švč. M. Marija Jūros Žvaigždė, Švč. M. Marija Aušros Vartų Gailestingumo Motina; šv. Juozapas Darbininkas ir kt.  
1.3. Pagarbūs titulavimai ir kreipiniai: (Jo) Ekscelencija, Jūsų Ekscelencija! (J. E.) (kreipiantis į vyskupus); (Jo) Eminencija, Jūsų Eminencija! (J. Em.) (kreipiantis į katalikų kardinolus, stačiatikių arkivyskupus); (Jo) Palaimintybė, Jūsų Palaimintybe! (kreipiantis į katalikų ir kai kuriuos stačiatikių patriarchus); (Jo) Šventenybė, Jūsų Šventenybe! (kreipiantis į popiežių, kai kurių Rytų krikščionių ir kitų religijų aukščiausio rango dvasinius vadovus).
1.4. Šventraščių ir pagrindinių jų dalių pavadinimai, pvz.: Šventasis Raštas (Raštas, Šventraštis), Biblija, Koranas, Tora, Talmudas; Senasis Testamentas, Naujasis Testamentas (ne klaida – Senasis testamentas, Naujasis testamentas), Penkiaknygė, Evangelija, arba Geroji Naujiena (Kristaus mokymas apie Dievo karalystę, dar žr. 2.3 p.; vartojant žanro reikšme, rašoma evangelija, pvz.: literatūrinis evangelijų savitumas).
Šventojo Rašto (Biblijos) vertimų pavadinimai: Vulgata (Šventojo Rašto vertimas į lotynų kalbą), Septuaginta (Senojo Testamento vertimas į graikų kalbą), Vetus Latina (Senojo Testamento vertimai iš Septuagintos į senovės lotynų kalbą) ir kt.
1.5. Pasaulinės religinių bendrijų sąjungos, stambios tarpbažnytinės organizacijos, pvz.: Pasaulinė Bažnyčių Taryba, Pasaulinė Presbiterijonų Sąjunga, Pasaulinė Liuteronų Federacija, Pasaulinis Baptistų Aljansas, Anglikonų Bendrija (vienija viso pasaulio anglikonus), Tarptautinė Evangelinio Tikėjimo Krikščionių Sekmininkų Asamblėja (stilistiškai gali būti motyvuotas ir regioninių susivienijimų pavadinimų rašymas didžiosiomis raidėmis, pvz.: Europos Bažnyčių Konferencija, Europos Baptistų Federacija).
1.6. Religinių bendrijų aukščiausių valdžios organų pavadinimai, pvz.: Šventoji Oficija, Europos Vyskupų Konferencijų Taryba, Lietuvos Vyskupų Konferencija, Pasaulinė Bažnyčių Taryba, Šventasis Sinodas (Rusų stačiatikių bažnyčios aukšč. valdžios institucija), Aukščiausioji Sentikių Taryba.
1.7. Svarbiausių kulto aktų pavadinimai, pvz., pagrindinio sakramento – Švenčiausiasis Sakramentas, sinon.: Eucharistija, Eucharistijos Sakramentas, Viešpaties Vakarienė, Šventoji Vakarienė, Altoriaus Sakramentas, Komunija (taip pat ir Pirmoji Komunija, bet Paskutinė vakarienė, Dieviškoji liturgija).
Kitų sakramentų pavadinimai pagal bendrąsias taisykles tik pradedami didžiąja raide: Krikšto sakramentas, Sutvirtinimo sakramentas, Atgailos sakramentas, Šventimų sakramentas, Santuokos sakramentas, Ligonių patepimo sakramentas arba Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija, Atgaila, Šventimai, Santuoka, Ligonių patepimas.
Pastaba. Kai kurie vienažodžiai sakramentų pavadinimai vartojami ir kaip bendriniai žodžiai, tada jie rašomi mažąja raide:  Kiekvieną sekmadienį eina komunijos; Bažnyčia atlieka krikšto, jungtuvių, laidotuvių ir kitas apeigas; Daugėjo kūdikių krikštų; suaugusiųjų krikštas (t. y. krikštijimas); Lietuvos krikštas; Katalikų santuokos paprastai vyksta šv. Mišiose; bažnytinė santuoka; civilinė santuoka; santuokos institucija; Atliekama  paskirtoji atgaila; Per kunigų šventimus žmonės meldžiasi.
1.8. Išskirtinės reikšmės sąvokų pavadinimai, pvz.: Šventasis Sostas, Šventoji Žemė, Šventasis Tėvas (bet – popiežius); Įstatymas (mokymas, teisynas), Senasis Įstatymas, Naujasis Įstatymas; Senoji Sandora, Naujoji Sandora; Šventoji Tradicija; Dievo (dieviškasis) Apreiškimas, Apreiškimas („laipsniškas Dievo apsireiškimas žmonėms ir Jo užmojis atverti ir per Šventąjį Raštą parodyti žmonijai amžinojo išganymo kelią“; kai reiškia asmenišką žinią ar pranešimą, rašoma apreiškimas, pvz., Tai buvo prieš apreiškimą Mozei; Šventosios Dvasios apreiškimai naujaisiais laikais); Apvaizda (kaip Dievo sinonimas, bet – apvaizda „globa“, pvz., pasitikėjimas dangiškojo Tėvo apvaizda; Dievo apvaizda).
2. Daugelis kitų religinių terminų ir pavadinimų rašomi pagal bendrąją pavadinimų rašymo taisyklę: didžiąja raide rašomas tik pirmasis pavadinimo žodis (taip pat pavadinimą sudarantys tikriniai vardai). Didžiąja raide rašomas sutrumpinto pavadinimo pirmasis žodis, išskyrus tuos atvejus, kai trumpinama iki nomenklatūrinio žodžio. Nomenklatūrinis žodis gali būti rašomas didžiąja arba mažąja raide autoriaus nuožiūra.
2.1. Religinių bendrijų pavadinimai, pvz.: Šventoji Romos bažnyčia, Romos katalikų bažnyčia, Katalikų bažnyčia, Bažnyčia (sutrumpintas pavadinimas); Rusų stačiatikių bažnyčia, Stačiatikių bažnyčia; Evangelikų reformatų bažnyčia; Metodistų bažnyčia; Anglijos bažnyčia; JAV episkopalinė bažnyčia; Katalikų ir Evangelikų liuteronų bažnyčios.
Pastabos. 1) Stilistiniais sumetimais, ypač religiniuose raštuose, žodis bažnyčia gali būti rašomas ir didžiąja raide, pvz.: Katalikų Bažnyčia, Stačiatikių Bažnyčia, Bažnyčia.
2) Rūšiniai terminai rašomi mažąja raide, pvz.: vietinė bažnyčia, laisvosios bažnyčios, sekmininkų bažnyčios. Vietinėms bažnyčioms priklausančią tikinčiųjų bendruomenę Lietuvoje įprasta vadinti parapija, pvz., Šv. Rapolo parapija.
3) Dar žr. 3 p.
2.2. Religinių organizacijų pavadinimai, pvz.: Jėzaus draugija (jėzuitai), Brolių pamokslininkų ordinas (dominikonai), Karmelio kalno Švč. M. Marijos basųjų karmelitų ordinas (karmelitai), Šv. Pranciškaus Salezo draugija (Šv. Jono Bosko saleziečiai), Pranciškonų pasauliečių ordinas (tretininkai), Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų kongregacija (marijonai)
, Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų institutas (salezietės).
2.3. Šventraščio dalių (smulkesniųjų) pavadinimai, pvz.: Pradžios knyga, Pakartoto Įstatymo knyga (Penkiaknygė, kitaip – mokymas, teisynas), Pirmoji Karalių knyga (žodis Karalių (taip pat Kronikų, arba Metraščių) didžiąja raide rašomas pagal įsigalėjusią tradiciją), Giesmių giesmės knyga, Pranašų knygos; Evangelija pagal Matą, Apaštalų darbai, Laiškas romiečiams, Pirmasis laiškas korintiečiams, Trečiasis Jono laiškas.
2.4. Religinių raštų, veikalų pavadinimai, pvz.: Apaštalų kanonai, Kanonų teisės kodeksas, Tikėjimo laisvės deklaracija, Apaštalų simbolis (Apaštalų tikėjimo išpažinimas), Šv. Atanazo simbolis (Šv. Atanazo tikėjimo išpažinimas).
2.5. Išskirtinės reikšmės religinių renginių pavadinimai, pvz.: Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, Tridento susirinkimas, Vatikano II susirinkimas.
2.6. Architektūros paminklų, rūmų, salių, koplyčių ir pan. pavadinimai, pvz.: Šv. Liudviko rūmai, Šv. Andriejaus menė, Šv. apaštalo ir evangelisto Mato koplyčia, Aušros Vartų koplyčia (bet Aušros vartai – geografinio objekto (vartų) pavadinimas, plg. Medininkų vartai), Šv. Juozapo altorius, Šv. Jurgio kryžius.
2.7. Švenčių pavadinimai, pvz.: (šv.) Kalėdos, (šv.) Velykos, Velyknaktis, Didžioji savaitė, Didysis penktadienis, Verbų sekmadienis, Sekminės, Žolinė, Pelenų diena, Švč. Trejybės šventė, Šv. Ona (Oninės), Šv. Baltramiejaus naktis; Chanuka.
2.8. Tikriniai kulto apeigų, maldų pavadinimai, pvz.: Dvylikos apaštalų liturgija, Pirmiau pašventintųjų atnašų liturgija, Šv. Grigaliaus Švietėjo liturgija (bet – chaldėjų liturgija, mozarabų liturgija); Valandų liturgija (arba Liturginės valandos, bet – kanoninės valandos, dieviškoji tarnyba, brevijorius), Skaitinių valanda (Aušrinė), Rytmetinė, Dieninė, Naktinė, Prima, Tercija, Seksta, Nona, Švč. Mergelės Marijos valandos (Mažosios valandos); Graudūs verksmai, Kryžiaus kelias, Komunijos pamaldos (bet – gegužinės pamaldos, gedulinės pamaldos, vigilija).
Viešpaties malda („Tėve mūsų“), Angelo pasveikinimas („Sveika, Marija“), Švč. Mergelės Marijos rožinis, Šv. Bernardo malda, Šv. Kazimiero litanija (bet – devyndienis (novena) šv. Antanui, malda už mirusiuosius, užtarimo malda);
dar žr. 1.7 p.
2.9. Kai kurie kiti išskirtinės reikšmės pavadinimai, pvz.: Pažadėtoji žemė, Sandoros skrynia, Paskutinė vakarienė ir kt.
3. Išskirtinės reikšmės neturintys terminai ir pavadinimai rašomi mažąja raide, pvz.: bažnyčia (maldos namai, krikščionių religinė bendruomenė), cerkvė, sinagoga; popiežius, vyskupas, kardinolas, kunigas, pastorius, popas, rabinas; konfirmacija, bar micva, bat micva; išpažintis; katalikai, stačiatikiai, protestantai, evangelikai reformatai, evangelikai liuteronai, septintosios dienos adventistai, musulmonai; krikščionybė, judaizmas, budizmas, islamas; adventas, gavėnia, šabas, ramadanas; dangus, rojus, skaistykla, pragaras, mirusiųjų karalystė (bet Šeolas, Hadas); angelas, velnias, šėtonas (kai kada – Šėtonas, t. y. kai vartojamas kaip piktųjų dvasių valdovo vardas, plg. Liuciferis); didysis altorius ir t. t.
4. Religiniams terminams ir pavadinimams, ypač religinio turinio raštuose, labai būdingas stilistinis didžiųjų raidžių vartojimas: didžiąja raide rašomi žodžiai, žodžių junginiai, kai jų žymimoms sąvokoms teikiama išskirtinė reikšmė bei pagarba:
4.1. Kuopiniai asmenų pavadinimai, paprastai sudarantys švenčių, bažnyčių ar kt. pavadinimus, pvz.: Trys Karaliai, Angelas Sargas (Angelų Sargų diena, Šv. Angelų Sargų bažnyčia), Šv. Angelo pilis, Visi Šventieji (arba Visų Šventųjų diena, iškilmė), Šv. Nekaltieji Vaikeliai (Šv. Nekaltųjų Vaikelių šventė);
4.2. Pagrindinių apeigų pavadinimai, pvz., Mišios, šv. Mišios.
Pastabos. 1) Tikriniai mišių pavadinimai pradedami didžiąja raide, rūšiniai (gimininiai) rašomi mažąja, pvz.: Bernelių (arba Piemenėlių) Mišios, Šv. Ambraziejaus Mišios, Grigaliaus Mišios, bet ambraziejiškosios, grigališkosios, giedotinės, koncelebracinės Mišios, nes tai rūšiniai Mišių pavadinimai.
2) Tam tikrame kontekste, kai žodis mišios vartojamas pačia bendriausia renginio, pamaldų, žanro ar net perkeltine reikšme, rašytina mažąja raide, pvz.: Susitiksime po mišių; Skambės Renesanso epochos mišios, motetai, madrigalai; satanistų „juodosios (arba šėtoniškosios) mišios“, „Jotvingių mišios“ (bet – J. S. Bacho Mišios h-moll, nes tai tikrinis kūrinio pavadinimas).
4.3. Reiškinių, Bažnyčios istorijos įvykių pavadinimai, pvz.: Kristaus Gimimas, Kristaus Žengimas į dangų, Kristaus Prisikėlimas, Kristaus Atsimainymas, Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų; Švč. Dievo Motina su Kūdikiu (paveikslas), Šv. Pauliaus Atsivertimo šventė.
4.4. Kulto objektų pavadinimai, pvz.: (Švč.) Kristaus Kūnas ir Kraujas, (Švč.) Jėzaus Širdis, (Švč.) Jėzaus Vardas, (Šv.) Kryžius.
4.5. Įvardžiai Jis, Jo, Jam…, Tu, Tavęs, Tau…, Tavo (kalbant apie Dievą, Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus asmenis); Ji, Jos, Jai… ir kt. (kalbant apie Šventąją Dvasią);
Pastaba. Nesuteikiant šiems 4 punkte minimiems pavadinimams išskirtinės reikšmės, jie rašomi pagal bendrąsias taisykles, pvz.: Kristaus prisikėlimas, Jėzaus vardas, jis, jo, jam… ir pan. Šventojo Rašto vertimuose įvardžiai pagal nusistovėjusią tradiciją rašomi mažąja raide.