Kodėl kunigas, laimindamas švč. Sakramentu, prisidengia rankas?

KunigasAdoracija ir palaiminimas švč. Sakramentu yra viena iš gražiausių Katalikų Bažnyčios pamaldumo praktikų. Norėčiau, kad šis pamaldumas vėl taptų populiarus sekmadienio vakarais, nes tai yra labai gražus būdas užbaigti Viešpaties dieną.
Katalikų Bažnyčioje yra tokia tradicija, kuri sako, kad prieš žengdamas į dangų Kristus žegnodamas palaimino švč. M. Mariją ir apaštalus. Po įžengimo į dangų apaštalai, kaip Naujojo Įstatymo kunigai, sekdami dieviškojo Išganytojo pavyzdžiu, taip pat ženklino tikinčiuosius kryžiaus ženklu. Apaštalų, o taip pat ir vyskupų bei kunigų rankos yra pašventintos, todėl jie gali laiminti ir šventinti žmones ir daiktus. Pavyzdžiui, kiekvienų mišių pabaigoje kunigas žegnoja savo ranka žmones, laimindamas juos Trivienio Dievo vardan. Tą patį daro ir Atgailos sakramente, teikdamas nusidėjėliams išrišimą Trivienio Dievo vardan.
Tačiau palaiminimas švč. Sakramentu skiriasi nuo įprastinio kunigo palaiminimo. Po adoracijos kunigas nelaimina žmonių. Veikiau kunigas laiko švč. Sakramentą, kuris yra Viešpats Jėzus Kristus, ir pats Kristus tiesiogiai laimina žmones. Dar kartą kartoju: ne kunigas Kristaus asmenyje laimina žmones, bet pats Kristus laimina. Norėdamas parodyti, jog ne jis laimina žmones, kunigas prisidengia savo rankas su humerolu, kuris uždėtas jam ant pečių ir rankų (humerus lotyniškai reiškia “petys”, tad humerolas – pečių veliumas [pastaba: Lietuvoje šioje vietoje yra tam tikra painiava, nes humerolu nuo seno kažkodėl vadinamas visai kitas liturginis rūbas, kurio lotyniškas pavadinimas yra amictus, ir todėl teisingiausia būtų, jei ir lietuviškai jis vadintųsi “amiktas”. Kaip jis atrodo, galime pamatyti čia]). Senasis Romos apeigynas (Cæremoniale Romanum) nurodo, kad humerolas turi būti pasiūtas iš šilko.
Aišku, kad kunigo rankos nėra nevertos liesti Kristaus Kūną ir juolab auksinę monstranciją, kurioje Jis yra. Juk galų gale garbingos kunigo rankos laiko konsekruotą ostiją šv. Mišių metu. Kadaise aš pats klaidingai maniau, kad palaiminimo su švč. Sakramentu metu kunigas dedasi humerolą tam, kad nesiliestų prie monstrancijos dėl jos sakralumo, dėl to, kad joje yra konsekruota ostija. Tačiau priežastis yra ne ta, nes juk adoracijos pradžioje ir pabaigoje kunigas paima monstranciją nepridengtomis rankomis.
Žemiau yra filmukas, kuriame kunigas ruošiasi adoracijai. Pažiūrėkite, kaip kunigas deda švč. Kristaus Kūną į auksinę monstranciją. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad kunigas liečia šią aukso monstranciją savo šventomis ir garbingomis rankomis.
[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=Xx33NiZO8Lc[/youtube]
Dr. Taylor Marshall, dievogarba.wordpress.com