Litanijų įžanga. Pasveikinimas Kristui ir visai Trejybei

kyrie-eleisonKyrie, eleison! Christe, eleison! Kyrie, eleison! Bent šiuos graikiškus žodžius visi mokame, kad ir niekada senosios graikų kalbos nesimokę arba nesukantys sau galvos, kurios tai kalbos žodžiai.
Graikiškas daiktavardis eleos turi labai gražią ir plačią prasmę: užuojauta, malonė, gailestingumas. Veiksmažodis eleein – užjausti ką, suteikti kam malonę, ko pagailėti. Helenizmo laikais iškilmingai sutikdama karalių minia šaukdavo: Kyrie, eleison imas! – Viešpatie, būk mums maloningas! Taip ir mes litaniją – ilgą teologinių, biblinių ir poetinių sveikinimų pynę – pradedame iškilmingu Valdovo Kristaus pasveikinimu pirmųjų krikščionių pamaldose vartota graikų kalba:
 
Kyrie, eleison – Viešpatie, būk mums maloningas! Christe, eleison – Kristau, būk mums maloningas! Kyrie, eleison – Viešpatie, būk mums maloningas!  Ir tuojau pat priduriame savo gimtąja kalba: Kristau, išgirsk mus! Kristau, išklausyk mus!
 
Visos gyvenimo ir išganymo malonės mums plaukia iš Švenčiausiosios Trejybės – Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios – meilės. Todėl, prieš kreipdamiesi į Kristaus Motiną, pasveikiname kiekvieną Švenčiausiosios Trejybės Asmenį ir  visą Trejybę drauge:
 
Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų!
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų!
 
Šie kreipiniai nereiškia specialiai atgailos bei atsiprašymo, todėl šūksnį pasigailėk mūsų galime suprasti bendresne prasme: būk mums maloningas.
Šių keturių kreipinių pirmasis lotynų, lenkų, vokiečių ir dar daugeliu kalbų skamba kaip Tėve iš dangaus, Dieve, ir tokią formą turėjome senosiose maldaknygėse, bet jai nepritaria lietuviškoji sintaksė. Pagal prasmę reikėtų sakyti: Danguje esantis Tėve (Mūsų Tėve danguje) Dieve, bet taip sunkiau išgiedama, todėl 1968 m. rengiant “Liturginį maldyną” buvo priimta ir patvirtinta tokia forma, kokią kalbininkai buvo siūlę puse amžiaus anksčiau: Tėve, dangaus Dieve… Tai nėra ideali forma. Lig šiol neradę tobulesnės išraiškos, tenkinamės ja ir žinome, jog kreipiamės į Dievą, Jėzaus Kristaus Amžinąjį Tėvą, esantį danguje ir visur, o Jėzus skelbia, kad Jo Tėvas ir mums yra mylintis Tėvas.