Motinos dieną minint

Motinos dienaMažam vaikui, subrendusiai moteriai ir suaugusiam vyrui Motinos diena turi ypatingą prasmę; savo širdyje nešiojame savyje motinos pamokymus, jos širdies šilumą. Lietuviai nuo seno, karų ir nuolatinių pavojų akivaizdoje, motinai teikė didelę reikšmę, nes ji buvo namų saugotoja, auklėtoja, mokytoja ir tautos dvasios ugdytoja. Jos prie ratelio mokė skaityti, aiškino katekizmą, tarė pirmuosius maldos žodžius, diegė vaikams religinę ir tautinę savimonę. Nepaisant istorinių neteisingumų ir prievartos, lietuvė motina pajėgė atsispirti išoriniams poveikiams, kurie galėjo padaryti neigiamos įtakos šeimos gyvenimui ir motinos vaidmeniui šeimoje. Dabarties motinų herojiškumas nėra mažesnis už anų motinų, mūsų močiučių ir promočiučių auką. Šiandien motinoms tenka taip pat nelengva dalia atnešta šiuolaikinio pasaulio sumaišties ir nemokėjimo atskirti balta nuo juoda, gera nuo bloga, kai nuvertinamos netgi tos vertybės, kurios per amžius buvo laikomos tikromis.
Šiandien vis labiau į šalį stumiamas krikščionių tikėjimas, kuris lyg atsparos taškas ir šviesos šaltinis leidžia veiksmingai ir įtikinamai aiškinti egzistenciją. Greiti struktūriniai pokyčiai, radikalios techninės naujovės ir ekonomikos globalizacija visame pasaulyje vis labiau veikia žmonių gyvenimą. Kaip priešingybę visuotinės plėtros perspektyvai išgyvename didėjančią properšą tarp turtingųjų ir vargšų; esame liudininkai didžiulės migracijos iš menkesnės plėtros šalių į labiau išsivysčiusias. Išplitę konfliktai ir degraduojantys miestai, nusikalstamumo plitimas daro mūsų gyvenimą nesaugų ir pažeidžiamą. Šiuos gausius prieštaravimus šiandien jaunimas priima, išgyvena ir patiria ypač intensyviai. Vadinamoji "vartotojų visuomenė" jaunimą tiesiog pakeri, padarydama jį individualistinio ir materialistinio žmogiškosios būties aiškinimo vergais ir belaisviais, kai besaikis malonumų vaikymasis tampa gyvenimo tikslu, o vieninteliu siektinu idealu tampa materialiai suprantama "gerovė", kuri besąlygiškai, bet kokia kaina turi būti pasiekta. Todėl atmetama visa, kas primena auką, nebesistengiama ieškoti dvasinių ir religinių vertybių, ir jomis gyventi. Dažnai žmogus tenkinasi dalinėmis ir laikinomis tiesomis, nebesistengdamas kelti radikalių klausimų apie prasmę ir galutinį žmogaus asmens ir bendruomenės gyvenimo pagrindą.
Turime su pagarba ir dėkingumu žvelgti į šiandienos motinas, kurios, suvokdamos šio laikmečio dvasią, moko vaikus amžinųjų nekintančių vertybių. Būtent šis suvokimas neleidžia joms atsižadėti vaiko sielos ir motiniškos atsakomybės, kad jos atžala išaugtų naudingu žmonijai ir pratęstų kūrybines Aukščiausiojo įdiegtas galias.
Tad tokiame šiandienos kontekste iškyla kiekvieno mūsų motinos didybė, kaip artimiausio žmogus pasaulyje, suteikusio gyvybę ir gyvenimo pradmenis, kurioje susijungia kančia ir meilė, nerimas ir pasiaukojimas. Mūsų gi pareiga yra visą tai suvokti ir įvertinti. Tad pagarba motinystei yra pagarba žmonijai, pagarba Kūrėjui, pagarba ir sau patiems, nes visi esame motinų vaikai ir joms daug kuo skolingi.
 
br. Paulius Bytautas OFM