Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame! Pasaulis nepažįsta mūsų, nes ir jo nepažino. Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime (1 Jn 3, 1–2).
Lapkričio 01 d. Bažnyčia prisimena visus savo išugdytus šventuosius ir šventąsias. Tikiu, kad šis gražus mūsų šventųjų būrys nori mus padrąsinti Šventojo Rašto žodžiais: „Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime“ (1 Jn 3, 2). Palaikykime tą viltį, kurią mums kasdien teikia Kristus. Gal ir nematome, kad kas nors gerėtų mūsų gyvenime. Žinokime, jog gyvasis ir amžinasis Dievas visada yra ištikimas mums, savo vaikams, ir nori, kad ir mes pasiliktume ištikimi jo pažadams ir svajonėms. Jis nori, jog palaikytume savo tikėjimą sunkiomis akimirkomis. Dievas ne tik dovanoja mums naujas svajones ir pasiryžimus, bet ir padeda mums jų siekti, jei mes tik jam leidžiame. Pasilikime ištikimi jam ir jo vedimui. Kartokime maldoje: „Patarnauju daugeliui, paaukoju daug laiko ir pinigų vargstantiesiems, dalijuosi viskuo, ką turiu, ir matau, kad niekas mano paties gyvenime negerėja. Tačiau, žinau Dieve, jog tu man kažką nuostabaus rengi. Tu visada geras tiems, kurie pasiaukoja dėl kitų. Gyvenu mažame bute. Mano draugai jau pasistatė savo namus. Žinau, kad su tavo pagalba ir mano svajonė išsipildys. Jau keletą metų svajoju sukurti šeimą. Matau, jog dar neturiu jokio tinkamo draugo. Tačiau esu rami, nes žinau, kad tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje sutiksiu tą, kurį tu man siunti.“
Prieš keletą metų kalbėjausi su vyru, kuris atvyko sunkiai operacijai, jis turėjo piktybinį auglį skrandyje. Jam besiruošiant tai operacijai, jo chirurgą skubiai iškvietė į kitą operaciją. Ir šiam žmogui buvo paskirtas kitas operacijos laikas, po dviejų savaičių. Jis nuliūdo dėl to, nes jam nebesinorėjo dar laukti ir vis galvoti apie sunkią operaciją. Aš jam sakiau, jog reikia melstis ir tikėti, kad viskas bus gerai, viskas išsispręs. Po dviejų savaičių jam grįžus į ligoninę, vėl reikėjo daryti visus tyrimus, ir kai atėjo operacijos laikas, gydytojo padėjėja pasakė, kad chirurgui reikia dar šiek tiek laiko įvertinti tyrimų rezultatus. Chirurgas atėjo tik po trijų valandų, ir pasakė: „Pone, mes tris valandas studijavome jūsų rentgenogramą ir pastebėjome labai keistą dalyką. Ji labai skiriasi nuo tos, darytos prieš dvi savaites, nes naujojoje mes nebematome jokio auglio. Mes tarėmės su kitais specialistais. Jūsų visi tyrimai yra geri, ir jums nebereikia operacijos.“ Papasakojęs man apie šį įvykį, tas žmogus pasakė man: „Ryti, dabar žinau, kad Dievas uždelsė man dėl svarbios priežasties. Jis tikrai norėjo parodyti savo meilę ir galią.“
Išmokime kas rytą padėkoti Dievui už Jo gerumą mūsų gyvenime, už kiekvieną gautą malonę. Neturėtume mąstyti, kad mus persekioja nesėkmės, nesivylimas, problemos, juk esame Dievo vaikai, esame atpirkti, priklausome Dievui. Kaip kiekvienas tėvas džiaugiasi, matydamas savo vaikus, besidžiaugiančius, taip ir Dievas džiaugiasi su mumis, kai esame laimingi ir toliau atkakliai kovojame su gyvenimo kliūtimis. Taigi, kai nesiseka, negalvokime apie kažką bloga, nes nežinome, kur tai veda mus. Vienas žmogus man sakė: „Kaip gali nesinervinti, kai važiuoju savo automobiliu iš taisyklos, o jis vėl sugenda? Ar tai irgi Dievo dovana?“ Tikrai būkite ramūs, nes aš pažįstu moterį, kuri daug metų ieškojo gyvenimo draugo, ir kuri sutiko savo vyrą būtent tada, kai jos automobiliui sprogo padanga greitkelyje. Ji buvo išsigandusi ir laukė pagalbos kelio pakraštyje. Vienas vairuotojas sustojo ir padėjo jai pakeisti padangą, vėliau jie pradėjo susitikinėti ir susituokė. Dažnai nesėkmė ar nelaimė atsiunčia gyvenimo draugą, įmonės klientų, verslo partnerių, organizacijos rėmėjų.
Mano draugas turėjo viršininką, su kuriuo jam buvo labai sunku sutarti. Nors įmonės vadovu jis dirbo gana ilgai ir turėjo daug vertingos patirties, tačiau jis buvo sunkaus būdo. Kaip ir kiti jo pavaldiniai, mano draugas kiek įmanoma mažiau su juo bendravo ir stengėsi nekreipti daug dėmesio į jo silpnybes. Jis nuolat meldėsi už savo vadovą, prašydamas jam Dievo palaimos ir globos. Kartą vadovas sukvietė susirinkimą, pasakydamas, jog jo žmona gavo gerą darbą kitoje valstybėje ir kad jis atsisveikina su šia kompanija. Visas personalas puolė ant kelių ir ėmė dėkoti Dievui. Kas įvyko? Dievas padarė mano draugo gyvenimą paprastesnį, lengvesnį ir laimingesnį. Dievas parodė savo šlovę. Jis patvirtino, jog jis viską nuostabiai tvarko. Jis gali pakeisti net pačią beviltiškiausią situaciją. Per vieną akimirką jis gali suteikti galimybių, kurių mums labai reikia. Kartais problema trunka dešimt metų, bet Dievas ją per sekundę išsprendžia. Nepaisydamas, kokia bėda, kiek ji trunka, jis gali netinkamus žmones patraukti iš jūsų gyvenimo, o gerus atvesti arčiau jūsų. Vienas Dievo žingsnis gali taip pakelti jus, negu galėjote svajoti. Nežinau, kaip jūs, bet aš visada tikiuosi iš jo palaiminimo ir prašau, kad jis mane nustebintų. Jums nereikia galvoti ir žinoti, kaip Dievas gali atverti jau daug metų užsidariusias duris jūsų darbe, santykiuose, finansuose. Jis turi tūkstančius būdų išpildyti savo vaikų svajones. Nebūtina žinoti, kaip tai logiškai ir nuosekliai įvyks. Jo malonės gausos neriboja mūsų teologinės žinios, mūsų loginis mąstymas, mūsų patirtis, mūsų išsilavinimas. Tereikia tik tikėti jo meile, jo gerumu, jo gailestingumu.
Gal ir tūkstantį kartų jums jau teko patirti nesėkmių ir nusivylimų, Dievas viską žino. Jis žino, kokioje sunkioje situacijoje esate. Tačiau jis žino ir tai, kur dar galite nukeliauti, kuo dar galite būti, ką dar galite turėti, ką dar galite nuveikti. Jis žino net pačias slapčiausias jūsų mintis. Jis žino tai, apie ką niekam niekada nedrįsote net pasakyti. Galbūt šiandien vargstate su sunkia liga, kuri jus vargina ir griauna visą gyvenimą. Žinokite, kad Dievo akyse ši liga negali nugalėti jūsų. Turime prisiminti, jog blogio jėgos niekada nėra stipresnės už Dievo galią. Net ir nematydami jokio pasikeitimo tikėkite, kad viskas keičiasi. Mūsų tikėjimas atveria mūsų širdis malonės gausai ir leidžia Dievui veikti per mus. Nereikia turėti daug žinių apie maldą, nebūtina suprasti visą sudėtingą teologiją, nebūtina žinoti visus atsakymus į religinius klausimus. Tereikia tik tikėti Dievo galingu veikimu mūsų gyvenime. Tereikia tik leisti vilties sėklai įleisti šaknis į mūsų gyvenimą. Jėzus sakė, jog tereikia turėti tikėjimo, kurio dydis kaip garstyčios grūdelis, viena iš mažiausių sėklų. To mažo tikėjimo užtenka tam, kad Dievas galėtų daryti stebuklus.
Kartais ryte galvoje sukasi liūdesio, nevilties, baimės ir nerimo kupinos mintys: „Tu niekada nepasieksi to, ko tau, tavo šeimai, tavo įmonei labai trūksta. Tavo sveikata tikrai nebepagerės. Tu niekada nesukursi šeimos. Tu niekada neišsikapstysi iš skolų. Tu niekada nesurasi mėgstamo darbo. Tu niekada nebūsi laimingas. Tai, ką turi, yra geriausia. Susitaikyk su tuo.“ Nusikratykime tokių minčių. Jos tikrai ne iš Dievo. Tokiais rytais kartokime: „Visagali ir mylintis Tėve, tu pasakei, kad teisiojo kelias tampa vis šviesesnis. Žinau, jog nieko neatimi iš teisiojo. Tu pasakei, kad žinai visus slapčiausius norus tų, kurie tave garbina ir gėrisi tavimi. Tėve, žinau, jog esu tavo vaikas, dėkoju, kad vedi mane per šį gyvenimą, kad esi parengęs man dar daug nuostabių dalykų.“ Iš patirties žinau, jog tokia malda ne tik pakelia nuotaiką, bet ir kasdien padeda mums pasilikti tikėjime ir stiprina mūsų pasitikėjimą bei viltį gyvojo Dievo pažadų išsipildymu. Rytis Gurkšnys SJ Bernardinai.lt
