Penki būdai, kaip tėvai gali sustiprinti savo vaikų tikėjimą

2014-seimos-metai_logoTėvų pirmoji pareiga savo vaikams yra nutiesti kelią jų sielų išganymui. Jėzus tai aiškiai įvardijo: „Kokia būtų nauda, jei žmogus laimėtų visą pasaulį, o save pražudytų ar sau pakenktų?!” (Lk 9, 25). Ši Biblijos eilutė tapo didžio misionieriaus šv. Pranciškaus Ksavero atsivertimo šaltiniu.
Šiame trumpame tekste norima nurodyti penkis praktinius dalykus, kuriuos tėvai gali padaryti, kad nutiestų savo vaikams kelią į dangų. Tėvai, niekada neužmirškite: jūsų pirminė pareiga yra nuvesti į dangų kiekvieną savo šeimos narį, kad amžinybėje būtų su Dievu, Mergele Marija, angelais ir šventaisiais.
 
  1. Krikštas. Kuo anksčiau pakrikštykite savo vaikus. Geri tėvai dar besilaukiant pasiruoš savo gimsiančio vaikelio Krikštui. Pasiruošimas bažnyčioje, kai kurie dokumentai, krikšto tėvai, ir kt. gali būti suplanuota prieš vaiko gimimą. Prisiminkite Jėzaus žodžius, skirtus vaikams: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė” (Lk 18,16).
  2. Melskitės! Vaiką galime palyginti su kempine. Kempinė sugeria, ypač skysčius, vandenį. Jei kempinė sugers purviną vandenį, tai purvinas vanduo ir sunksis iš jos; jei sugers švarų, tai sunksis iš jos švarus. Trimetis vaikas gali žiūrėti televiziją ir kartoti kvailus, įžeidžiančius ir vulgarius žodžius ir dainas. Kodėl tėvai neužpildo savo vaiko minčių, širdžių ir lūpų maldomis angelui sargui, Mergelei Marijai, Trejybei, Dangiškajam Tėvui? Kodėl leidžiame vaikui sugerti šlamštą, kai galime pripildyti jį nuostabiomis maldomis?
  3. „Paaukok”. Tėvai, išmokykite savo vaikus trumpą, bet svarbų žodį: paaukok. Išmokykite įprasminti kasdienius kentėjimus ir kryželius, kuriuos Dievas ir mums, suaugusiems, ir vaikams siunčia. Nepaaukoję Dievui, daug kančios mes išgyvename beprasmiškai. Kodėl neišmokius net mažų vaikų, paaukoti galvos, dantukų, karšto ar šalto vandens, nugriuvimo, nusibrozdinimo, žaizdelių skausmo, kad jų kančia taptų vertinga. Mama ir tėti, jūs esate pirmieji tikėjimo mokytojai! Būkite ištikimi savo santuokiniam pašaukimui!
  4. „Kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau” (Jn 15, 12). Paskutinis ir didžiausias mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus įsakymas buvo mylėti – mylėti taip, kaip Jis mus mylėjo. Tėvai, Dievo apdovanoti ne vienu vaikeliu, turi vienodai mylėti kiekvieną savo vaiką ir jų nemirtingas sielas. Tačiau velnias visada stengiasi pasėti nesantaikos, sumaišties, pavydo, konkurencijos, lyginimo ir įtarinėjimo sėklą. Tėvai iš visų jėgų turi stengtis skatinti tarpusavio pagarbą, nuolankumą, meilę ir harmoniją tarp savo vaikų.
Bet kokia kaina tėvai turi vengti „Kaino komplekso”. Kas tas „Kaino kompleksas”? Tai vieno vaiko varžymasis su kitu. Tai neša blogus vaisius: lenktyniavimą, konkurenciją, pavydą, dažnai vedančius į neapykantą ir kovas, žudymą, jei ne fizinį, tai širdyje. Kaip išvengti „Kaino komplekso”? Paprasta. Viskas priklauso nuo vienybės su Dievu maldoje. Tris šeimos maldos dimensijos. Tėvai turi melstis už savo vaikus; tėvai turi mokyti savo vaikus melstis; ir galiausiai, tėvai turi melstis su savo vaikais. Jei tai bus daroma, tai bus geriausia priemonė išvengti bjauraus, bet labai paplitusio „Kaino komplekso”.
 
  1. Tikras buvimas. Geri katalikai tėvai, maldauju jus kiek įmanoma anksčiau aiškinti savo vaikams, ką reiškia „tikras buvimas” Jėzaus šv. Mišiose, Pakylėjime, Šventojoje Komunijoje. Taip pat, tėvai turėtų mokyti savo vaikus, net mažiausius, kad Jėzus tikrai yra Bažnyčioje. Kaip tėvai tai gali sėkmingai padaryti?

Štai keletas pasiūlymų:

  • Auginti savo pačių tikėjimą Eucharistijoje esančiu Jėzumi. Negali perduoti to, ko pats neturi.
  • Paaiškinti vaikams, kad pats svarbiausias momentas per visą savaitę yra dalyvavimas sekmadienio šv. Mišių aukoje, pilnas, sąmoningas ir aktyvus dalyvavimas.
  • Garbinimas. Modernusis pasaulis yra praradęs šventumo pajautimą bažnyčioje. Tėvai turi mokyti savo vaikus, kad bažnyčia yra Dievo namai, šventa vieta. Švenčiausiojo Sakramento akivaizdoje, reikia užlaikyti tylą, vedančią į maldą ir garbinimą.
  • Priklaupimas. Bažnyčioje tėvai turi tinkamai priklaupti – dešinys kelias ant grindų, ranka pridėta prie širdies – ir aiškinti vaikams, kodėl taip daro. Paprasta! Tai darome, kad pagarbintume Viešpačių Viešpatį, Karalių Karalių, kuris yra Švenčiausiame Sakramente. Karaliai nusilenkė Kūdikėliui Jėzui Betliejuje. Mes nusilenkiame priklaupdami prieš Švenčiausiąjį Sakramentą bažnyčioje.
  • Švenčiausiojo Sakramento lankymas. Vienas iš pirmųjų eilėraščių, kuriuos atsimenu iš vaikystės yra apie Švenčiausiojo Sakramento pagarbinimą bažnyčioje: „Kai tik pamatau bažnyčią, aplankau ją, tam, kai kad numirsiu, Viešpats nesakytų, kas jis?” Tėvai turėtų įprasti su vaikais karts nuo karto užeiti į bažnyčias aplankyti Jėzaus esančio Švenčiausiame Sakramente tabernakulyje. Net jei užtruksite tik penkias minutes, tai labai nudžiugins Jėzų, kurio Švenčiausia Širdis džiūgauja kaskart kai Jį aplankome ir prisimename.
Apibendrinant, jei tėvai rimtai priima savo kaip šventojo Jono Krikštytojo pareigą savo vaikams nurodyti kelią pas Jėzų ir greitkelį į Dangų, jie sieks įgyvendinti šiuos penkis praktinius patarimus:
 
  • Ankstyvo Krikšto malonė;
  • Malda, kuri yra raktas į dangų;
  • Aukos vertė ir prasminga kančia;
  • Meilė – gyventi meile šeimoje;
  • Eucharistinis Jėzus, tikėjimo augimas, pažinti ir mylėti Jėzų Gyvenimo Duoną, Karalių Karalių ir Viešpačių Viešpatį.
Tegul Marija, Dievo, Bažnyčios ir mūsų Dangiškoji Motina išprašo mums ypatingų malonių savo galingu užtarimu.
 
Tėvas Ed Broom, OMV
Parengta pagal catholicexchange.com