Prigimtinė laisvė

Jis netgi netyrosioms dvasioms įsakinėja, ir tos jo klauso! Mk 1, 27
 
LaisvėPakalbėkime apie mūsų prigimtinę laisvę. Esame sukurti su laisva valia. Esame laisvi daryti visus pasirinkimus ir sprendimus gyvenime. Esame laisvi kurti savo likimą. Esame laisvi kurti sveiką, laimingą, turtingą, sėkmingą, ramų ir šventą gyvenimą. Tačiau apie mūsų neribotą laisvę puikiai žino piktoji dvasia ir jis stengiasi atimti iš mūsų troškimą pasinaudoti mūsų laisve. Ji siekia, kad mes nebekurtume gražaus, laimingo ir ramaus gyvenimo. Netyroji dvasia daro viską, kad mes sustotume ir nebekovotume. Neleiskime sielos priešui mus valdyti. Neatiduokime jam savo laisvės, kurią gavome iš Dievo. Jis nori, kad mūsų džiaugsmui nieko netrūktų. Esame laisvai rinktis. Pasirinkime teisingai.
Kartą girdėjau apie jauną vyrą, kuris jautėsi gyvenime labai nelaimingas, pasimetęs ir nusivylęs. Jis pasakojo, kad jis buvo jauniausias tarp savo trijų brolių. Jo tėvai nelaukė jo gimimo, nes jie tikėjosi mergaitės. Kai jis gimė, jo tėvai mylėjo jį ir juo rūpinosi. Tačiau jis jautė, kad buvo klaida šiame gyvenime, kad buvo nelauktas šeimoje. Jis jautėsi nereikalingas šiame gyvenime. Jam atrodė, kad jis neturėjo gimti ir gyventi. Jis girdėjo sielos priešo balsą: „Esi klaida. Esi nevertingas, nereikalingas. Negali nieko duoti kitiems. Visas tavo gyvenimas rodo, kad niekada nebūsi laimingas ir sėkmingas. Nieko nepasieksi, nepakeisi.“
Kartais girdime panašius žodžius savyje. Jie tikrai ne iš Dievo. Prisiminkime, kad esame Dievo kūriniai. Dar prieš mums ateinant į šį pasaulį jis apie mus žinojo. Jau tada jis mums davė tam tikrą misiją gyvenime. Kartokime: „Dieve, tu sakei, kad tu dovanoji man mano širdies troškimus. Tave mylintiems viskas išeina į gera. Priimu tave į savo širdį. Būk mano gyvenimo centre. Tu mane pasirinkai, pašaukei, dovanojai gyvybę. Tu duodi man visa tai, ko reikia man šiame kelyje. Tu nori, kad mano džiaugsmui nieko netrūktų. Tu rengi man pergales.“ Tokia malda mes kreipiame savo širdis ir visą savo gyvenimą teisingu keliu.
Daugelis šunų turi labai jautrią klausą. Vienas mano draugas turi šunį, kuris girdi žmogų, esantį dar toli nuo namo ir einantį per kiemą. Jo pradeda loti tuomet, kai jis dar nemato svetimo žmogaus, bet girdi tylų žingsnių garsą, kurio negirdi žmogus. Šuo girdi tai, kas jam aktualu. Be to, jis stebina ir sugebėjimu atskirti jam svarbius garsus. Jis girdi tai, kaip šeimininkas paima jo maisto maišelį. Jis įpranta prie to garso, nes jis susijęs su jo maistu. Jei šeimininkas paima panašų maišelį, šuo paprastai nekreipia dėmesio. Jei šeimininkas paima jo maistą, šuo atskiria šį svarbų garsą nuo daugelio kitų garsų, būdamas kitame kambaryje. Jis atbėga net iš kito kambario, kuriame jis miega. Jis neatbėga, kai šeimininkas paima duonos ar traškučių maišelį. Visų įpakavimas panašus. Jis atskiria jo maisto maišelio garsą.
Prie kokio balso, kokių minčių, kokio požiūrio mes esame įpratę? Kur nukreiptas mūsų mąstymas? Kai kurie esame nustatę savo ausis į neigiamus dalykus. Dažniau pastebime tai, kas blogai šeimoje, darbe, sveikatoje. Dažniau apie tai kalbame. Gerus dalykus retai pastebime, nors jų yra daug daugiau negu blogų. Jei norime geresnės savijautos, tvirtesnių santykių, stipresnės sveikatos, sėkmingesnės veiklos, mes turime keisti savo mąstymo ir požiūrio kryptį. Mūsų požiūryje slypi stipri kurianti galia. Mąstykime ir kalbėkime dažniau apie tai, kas stiprina mūsų tikėjimą, drąsą, ramybę, džiaugsmą ir viltį.
Piktoji dvasia siūlo mums pavydą, nusivylimą, abejones. Tai nuodingos mintys: „Tu lėta. Tu silpnavalis. Tu nepatraukli. Tu nieko nepasieksi.“ Tokios mintys atima drąsą, jėgas, ramybę, džiaugsmą. Mes sustojame ir nebekuriame gražaus gyvenimo, kuriam esame pašaukti. Kartais ir mane ta dvasia atakuoja sakydamas: „Ryti, pažvelk į savo situaciją. Būk realistas. Tu dirbi po 60 valandų per savaitę dėl šios bažnyčios. Bet ji neauga. Dalis žmonių palieka ją. Į šventes susirenka mažiau žmonių. Nieko tu čia nepakeisi. Nepritrauksi daugiau jaunimo. Pasiduok. Nebesiek savo didelių svajonių. Susitaikyk su esama padėtimi.“ Būkime atidūs ir budėkime. Neleiskime netyrosios dvasios mintims valdyti mūsų emocijų ir mūsų veiksmų. Toliau ištverminagai siekime tų svajonių, kurios dega širdyje. Turime laisvą valią. Pasirinkime išmintingai.
Evangelija šiandien pasakoja mums kaip Jėzus išlaisvina žmogų, kurį valdė piktoji dvasia. Jis panaudojo savo galią tam, kad išlaisvintų žmogų iš piktosios dvasios įtakos. Jis padėjo žmogui atskleisti savo prigimtinę laisvę. Jėzus savo mirtimi ir prisikėlimu nugalėjo mirtį ir sielos priešą. Jis mus išlaisvino. Ta galia, kuri prikėlė Jėzų iš kapo slypi kiekviename iš mūsų. Ta galia padeda mus nugalėti piktojo sukurtas kliūtis. Jėzaus galia leidžia mums kurti stiprias šeimas, sėkmingas įmones, šiuolaikines pamaldas, naujas bažnyčias, dvasingumo centrus ir kitus didelius projektus. Mes esame laisvi ir galime kurti patį gražiausią gyvenimą, kuriam esame sukurti.
Jei norime kurti patį nuostabiausią gyvenimą, mums reikia išnaudoti visą mąstymo erdvę ir ją pripildyti teisingomis mintimis. Kai girdime baimės ir nerimo žodžius, mąstykime ir kalbėkime apie drąsą ir tikėjimą, kad Dievui viskas įmanoma. Kalbėkime apie pergales, gerus pokyčius, idėjas, tikslus, galimybes ir kitus teigiamus dalykus. Jei taip mąstysime daugelio iš mūsų gyvenimas labai greitai žymiai pagerės. Jei kalbėsime tikėjimo žodžius, mes leisime Dievui daryti neįtikėtinus dalykus. Mes nugalėsime visas kliūtis. Įveiksime visus sunkumus. Išsipildys visos svajonės, kurias gavome per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.
 
kun. Rytis Gurkšnys