Visa gydantis gailestingumas

gailestingumasSusirinkome čia, kad pamėgintume giliau atrasti tai, ką tenka vadinti slėpiniu: ne kažką tolimo ir abstraktaus, bet dievišką, tad ir labai gilią tikrovę, neapimamą mūsų žmogiškuoju supratimu. Tas slėpinys, į kurį drauge mėginsime gilintis, – tai mus gydančio gailestingumo slėpinys.
 
Išgijimas – gailestingumo vaisius
 
Pasistenkime suprasti keletą dalykų: apie kokį išgijimą kalbame, kodėl gailestingumas gydo ir kodėl būtent jis yra visų tikrų bei pačių giliausių išgijimų pamatas. Patys giliausi išgijimai nebūtinai yra tie, kurie mums tokie atrodo.
Mes visuomet galvojame, kad išgijimas pirmiausia susijęs su kūnu. O juk pats giliausias išgijimas yra ne kūno. Galima būti išgijusiam ir sirgti. Tuo gailestingumas ir nuostabus. Gailestingumas – tai šaltinis, kuris buvo apreikštas, atskleistas ir duotas pasauliui, žmonijai, kad būtų nuolat su nuostaba kontempliuojamas, ir kad nuolat dėkotume Tėvui, šlovindami tą Jo gailestingumą. Mes taip dažnai esame nedėkingi. Mus taip kausto mūsų tiesioginiai siekiai, nors dažnai ir teisėti, bet kliudantys priimti, atrasti bei palytėti šią jaudinančią ir nepaprastai svarbią Dievo gailestingumo dovaną, kurios dėka įvyksta visi pasaulio stebuklai. Iš tiesų šiame pasaulyje jis vienintelis padaro tikruosius stebuklus.
Žmonės bando tvarkyti pasaulį vadovaudamiesi teisingumu: pasitelkdami teisę, bausdami, stengdamiesi įskiepyti baimę, kad tik vėl neužgriūtų sumaištis ir netvarka. Tačiau puikiai matome, kad įvykdžius teisingumo nuosprendžius visuomet lieka daug žaizdų ir retai kada juntamas džiaugsmas, ramybė, gyvenimas ir tikras vaisingumas. Niekada anksčiau nebuvo tiek ir su tokia baime kalbėta apie teisingumą bei teismą. O kiek kalbama apie gailestingumo slėpinį? Netiesa, kad gailestingumas prieštarauja teisingumui ar sumenkina jo reikalavimus – anaiptol! Tik jis yra labai kitoniškas, grynai dieviškas. Būtent todėl jis padaro tokių stebuklų.
Leiskime gailestingumui prie mūsų prisiartinti ir iš esmės mus perkeisti, kad padarytų mus naujais kūriniais, naujais įmonėmis, Dievo vaikais – Tėvo vaikais. Teuždega mus tai, ką atskleidžia gailestingumo veikimas, jo pasireiškimas ir darbai. O jų neįsprausi į jokius rėmus – štai koks yra tasai šakinis! Leiskime tam šaltiniui priartėti prie mūsų, kad taptume  gailestingumo vaikais,  jo  ištrauktais  iš  po griuvėsių  ir  prikeltais,  nes  gailestingumas gali net mirusius prikelti. O tai jau stebuklų stebuklas! Štai kodėl taip svarbu sustoti, idant galėtume atrasti tą šaltinį, jam atsiverti, iš jo atsigerti ir leistis jame panardinami, kad būtume iš esmės jo atnaujinti. Štai čia ir yra giliausias išgydymas, suteikiantis tai, kas amžina. Išgijimas gydytojams padedant, kūno išgijimas niekada nebus amžinas – jis trumpalaikis. Kūno išgydymas visada pasibaigia mirtimi: net jei pats Dievas išgydė mūsų kūną, galiausiai mirštame. O pačiame giliausiame išgydyme, kurio šaltinis yra gailestingumas, esama kažko amžina
 
© Ištrauka iš knygos "Visa gydantis gailestingumas"
Šv. Jono kongregacijos Vilniaus vienuolyno leidykla "Agapetos"