Šventosios mergelės ir moterys

Adelė – 06.30 (931-999 m). Bažnyčios kankinė. Imperatorienė. Aukštesniosios Burgundijos karaliaus Rudolfo II duktė. Ištekėjo už Lothairo II. Po jo mirties ištekėjo už Vokietijos karaliaus Oto Didžiojo. Po vyro mirties jos pačios sūnus ištrėmė iš šalies. Tik mirus marčiai grįžo kaip nepilnamečio karaliaus globėja. Rėmė ir skatino vienuolynų statybą, prisidėjo prie pagonių atvertimo.

Adelė – 12.24 (734 m). Frankų karaliaus šv. Dagoberto duktė. Po vyro mirties tapo benediktine, įkūrė vienuolyną.

Agnietė – 01.21 (304 m). Kankinė. Trylikametė romėnė, kuriai įvykdyta mirties bausmė. Nuo IV a. garbinama kaip mergystės globėja.

Agota – 02.05 (III ar IV a.). Kankinė. Legenda pasakoja,kad ji iškentė šiurkščius pasikėsinimus į skaistybę, buvo kankinama konsulo Kvintijono, kuris kalėjime ją iki mirties degino ir draskė. Agota laikoma užtarėja gaisro atveju. Šv. Agotos duona būdavo metama į ugnį per gaisrą, taip tikėtasi sulaikyti gaisro plitimą. Mirė Katanijoje, Sicilijoje.

Angelė Meriči – 01.27 (1470-1540 m). Gimė Desenzane, Italijoje. 10 metų tapo našlaite. Dar paauglystėje ji tapo pranciškonų tretininke ir gyveno labai asketišką gyvenimą. Kartu su kitomis jaunomis moterimis pagal savo originalią metodiką mokė vargingus vaikus.

Apolonija – 02.09 (249 m). Kankinė. Pagyvenusi diakonė, kuri buvo kankinta ir sudeginta Aleksandrijoje, Egipte, imperatoriaus Filipo persekiojimų metu. Maištininkai išmušė jos dantis, todėl ji vaizduojama su stomatologo replėmis ir auksiniu dantimi.

Aurelija – 10.16 (1027 m). Tai prancūzų princesė, kuri 55 metus pragyveno kaip atsiskyrėlė prie benediktinų vienuolyno.

Barbora – 12.04. Kankinė. Legendos pasakoja jog ji atsisakė tekėti pagal tėvo turtuolio Dioskoro norą ir už tai buvo įkalinta bokšte, kankinta ir kartu su šv. Julijona nužudyta. Jos tėvas buvo užmuštas žaibo. Legendos mini įvairias jos kankinystės vietas: Antiochija, Heliopolis, Nikomedija, Roma.
Barbora yra garbinama kaip artileristų, architektų, šachtininkų, statybininkų, mūrininkų ir duobkasių globėja bei apsauganti nuo žaibo ir netikėtos mirties.

Beata – 09.06 (273 m). Kankinė. Ji kartu su šv. Augustinu ir Sanktijanu persekiojimų metu vyko iš Ispanijos į Galiją. Netoli Sens‘o jie buvo sulaikyti ir nužudyti.

Brigita – 07.23 (1303-1373 m). Gimė Uplandoje, Švedijoje, miesto gubernatoriaus šeimoje. Būdama 14 metų ištekėjo. Susilaukė 8 vaikų, tame tarpe ir šv. Kotrynos Švedės. Po vyro mirties apsigyveno vienuolyne Alvastroje. Karalius Magnas II padovanojo jai Vadstenos vienuolyną, kuriame Brigita įkūrė Šventojo Išganytojo ordiną. Brigita išpranašavo daugelį savo metų įvykių, turėjo daugelį apreiškimų ir vizijų. Ji yra Švedijos globėja.

Cecilija – 11.22. Kankinė. Kilusi iš Romos didikų Cecilijų giminės. Marko Aurelijaus ar Komodo persekiojimų metu buvo nukirsdinta kartu su sužadėtiniu ir broliu. Nuo viduramžių Cecilija laikoma muzikos globėja dėl klaidingai suprastos frazės,,cantatibus organis”, randamos jos kankinystės akte. Čia kalbama ne apie pačios Cecilijos sugebėjimą groti, bet apie jos neįvykusių vestuvių muziką.

Pal. Diana – 06.10 (1201-1236 m). Gimė netoli Bolonės, Italijoje. Davė slaptus įžadus, įstojo į augustijones Roksanoje, bet tėvų buvo jėga grąžinta į namus. Pal. Jordanas Saksonietis įtikino jos šeimą leisti į vienuoles ir pastatė jai ir kitoms vienuolėms dominikonų vienuolyną.

Edita – 05.09 (961-984 m). Anglijos karaliaus Edgaro ir Vulfridos dukra, gimė Kemsinge. Nuo 15 metų tapo vienuole. Jai buvo siūlomas karalystės sostas, bet Edita nuo valdymo atsisakė.

Pal. Elena – 05.22 (1396-1458 m). Gimė Undine, Italijoje. Būdama 15metų ištekėjo. Po 25 metų vyras mirė. Ji tapo augustijonių tretininke, gyveno ypač asketiškai, dirbo labdaringus darbus.

Elena-08.18 (250-330 m). Imperatorienė, Konstantino Didžiojo motina. 313metais pasikrikštijo ir krikščioniškai nuteikė sūnų. Tapusi krikščione, Elena pasižymėjo dosnumu ir bažnyčių statymu: šv. Kryžiaus Romoje, Apaštalų Konstantinopolyje, Kristaus gimimo Betliejuje, Getsemanėje, Alyvų kalne prie Jeruzalės. Jau senatvėje nuvyko į Palestiną, atrado čia šv. Kryžių, kurio dalį atgabeno į Romą ir padėjo savo statytoje bazilikoje.

Elena Švedė – 07.31 (1160 m). Švedų moteris, kilusi  iš didikų giminės.Tapusi našle gyveno šventą gyvenimą, kaip maldininkė keliavo į Romą. Buvo neteisingai apkaltinta, nuteista ir nužudyta.

Eleonora – 02.21 (1292 m). Gimė Provanse, Prancūzijoje. Ištekėjo už Anglijos karaliaus Henriko III, užaugino 4 vaikus. Ji buvo karališkųjų rūmų geroji dvasia ir guodėja. Po vyro mirties išsižadėjo rūmų gyvenimo, išdalino turtus vargšams ir įstojo į Ambresburio vienuolyną. Ypač mėgo tarnauti ligoniams.

Elzbieta – 07.04 (1271-1336 m). Karalienė. Aragono karaliaus Petro III ir Konstancijos duktė. 12metų ištekėjo už Portugalijos karaliaus Deniso .Gyveno pamaldžiai ir labdaringai, buvo taikdarė..Sūnui Alfonso pakėlus ginklą prieš tėvą, Elzbieta ėmėsi juos sutaikinti. Vyras supyko, kad ji palaiko sūnaus pusę ir išvarė Elzbietą iš rūmų. Elzbieta stropiai slaugė  savo vyrą jo paskutinės ligos metu ir sulaukė Deniso atgailavimo dėl ankstesnio elgesio.Po vyro mirties ji tapo pranciškonų tretininke.

Elzbieta – 11.05 ( I a.). Jono Krikštytojo motina.

Elzbieta Vengrė – 11.17 (1207-1231 m). Karalienė. Gimė Presburge, Vengrijoje. 4 metų buvo sužieduota su Tiuringijos landgrafu Liudviku IV, o 1221 m. už jo ištekėjo. Susilaukė 4 vaikų, gyveno idealų šeimyninį gyvenimą. Po vyro mirties Elzbieta taip dosniai šelpė vargšus, kad vyro giminė atėmė iš karalienės jos turtus. Tapo atsiskyrėle, pranciškonų tretininke ir slaugė ligonius jos pačios įkurtoje Marburgo ligoninėje.

Ema Gurkietė – 06.27 (1045 m). Po savo vyro grafo Vilhelmo mirties, įkūrė Gurko abatiją Karintijoje, Austrijoje.

Pal. Emilija – 08.19 (1238-1314 m). Gimė Vercelli, Italijoje.Ji įtikino savo tėvą pastatyti ten moterų vienuolyną ir nuo 20metų tapo pirmojo dominikonių tretininkių vienuolyno vyresniąja.

Fausta – 09.20 (303 m). Kankinė. Tai trylikametė mergaitė, kuri nepalūžusi išlaikė žiaurius teisėjo Evilasijaus kankinimus. Jos tvirtybė atvertė į krikščionybę  patį teisėją, todėl abu buvo nužudyti. Visa  tai įvyko Cyzikumo mieste, Pontuse, Dioklecijano persekiojimų metu.

Genovaitė – 01.03 (422-500 m). Gimė Nanterre, netoli Paryžiaus, 15metu tapo našlaite.Išpranašavo,kad Atilos hunai apsups miestą žygiuodami į pietus. Šis pranašavimas tikrai išsipildė. Vėliau Genovaitė pati vadovavo kryžiaus žygiui. Pastatė bažnyčią šv. Dionizo garbei.

Gertrūda – 11.16 (1225-1297 m). Šv. Elzbietos Vengrės ir Liudviko IV Tiuringiečio duktė (jos tėvas mirė likus 2 savaitėms iki dukters gimimo) Gertrūda tapo premonstransijone Altenbergo vienuolyne Tiuringijoje, vėliau iki mirties buvo vienuolyno abate.

Ieva – 12.24. Žmonių giminės motina.

Pal. Imelda – 05.13 (1322-1333 m). Grafo Egano dukra. Nuo pat vaikystės buvo nepaprastai pamaldi. Tėvai pasiuntė mokytis į Valdi Pietra dominikonių vienuolyną Bolonėje, Italijoje. Čia būdama 11metų mirė po stebuklingo švč. Komunijos priėmimo per Dangun Ženrimo šventės puotą. 

Ingrida – 09.02 (1282 m). Švedė, kuri po savo vyro mirties padėjo Petrui Dakijiečiui įsteigti pirmąjį dominikonių vienuolyną Pietų Švedijoje. Buvo vienuolyno viršininkė.

Irena – 04.03 (304 m). Kankinė. Suimta Tesalonikuose Dioklecijano persekiojimų metu, nuteista viešai išstatyti nuogą ir prirakinti viešuose namuose. Tokia bausmė už Biblijos kopijų laikymą ir atsisakymą valgyti dievams paaukotą maistą pasirodė neveiksminga, nes niekas nenorėjo jos kankinti, todėl galiausiai ji buvo nušauta strėle.

Irena – 05.05 (300 m). Kankinė. Ji buvo sudeginta Dioklecijano persekiojimų metu.

Irena – 10.20 (653 m). Kankinė. Ji buvo Thomar vienuolyno Portugalijoje vienuolė. Irena buvo nužudyta vietinio didiko Britaldo, kai nesutiko su juo nusidėti. Jos kūnas buvo įmestas į Nabao upę ir atplaukė iki romėnų kolonijos, kuri nuo jos gavo naują vardą-Santaremo (S. Irene)

Pal. Izabelė – 08.31 (1225-1270 m). Prancūzijos karaliaus Liudviko VIII dukra, šv. Liudviko sesuo.Nuo pat vaikystės pasišventė mokymuisi, pasninkui ir bedalių globai. Atsisakiusi vedybų, po motinos mirties brolio padedama įkūrė klarisių vienuolyną Longchamps‘e. Pati Izabelė atsisakė tapti vienuolyno abate.

Jadvyga – 10.16 (1174-1243 m). Bavarijos grafo Bertoldo duktė.12metų ji buvo apvesdinta su Silezijos ir Lenkijos kunigaikščiu Henriku I. Jie susilaukė 6vaikų. Jadvyga turėjo didelės įtakos savo vyro politikai. Jadvyga įsteigė Naumburgo, Hainrichau, Kamenco, Buncman, Breslau, Goldbergo ir Trebnico vienuolynus. Būdama našlė, pastarajame praleido likusį gyvenimą, nors vienuole niekada netapo. Lenkijoje ji dažnai painiojama su Jogailos žmona Jadvyga.

Joana – 05.24 (I a.). Ji paminėta šv. Luko Evangelijoje kaip vieno Erodo Antipo valdytojo Chuzos žmona. Joana yra viena iš tų šventų moterų, kurios savo turtu ir kitaip padėjo Kristui.

Joana (Žana) – 05.30 (Jeanne d‘Arc 1407-1431 m). Populiariai žinoma Orleano mergelės vardu, legendomis apipinta Prancūzijos didvyrė. Išgirdo paslaptingus balsus, raginusius gelbėti Prancūziją. Pakliuvus į nelaisvę, kalėjime patvirtino, kad vadavo tėvynę Aukščiausiojo įkvėpta. Apkaltinta erezija buvo sudeginta ant laužo.

Joana Pranciška de Šantal – 12.12 (1572-1641 m). Prancūzų mistikė, gimusi Fremyot. Drauge su šv. Pranciškum Salezu įkūrė vargšams globoti ir ligoniams slaugyti Atlankymo (vizitiečių) vienuoliją. Laikė pensionatus mergaitėms auklėti.

Pal. Jolanta – 06.15 (1299 m). Vengrijos karaliaus Belos IV dukra, šv. Elzbietos dukterėčia. 5 metų, su savo seserimi karaliene Kunigunda atvyko į Lenkiją. Ištekėjo už Lenkijos karaliaus Boleslovo V, įkūrė keletą religinių bendruomenių. Po vyro mirties, Jolanta su dukra ir našle Kunigunda pasitraukė į klarisių vienuolyną Sandeke. Buvo Gniezno vienuolyno vyresniąja.

Pal. Judita – 05.06 (1260 m). Prūsijos globėja. Gimė Sangerhausene, Tiuringijoje. Būdama 15metų ištekėjo už bajoro. Po vyro mirties, kai užaugo vaikai, pradėjo religinį gyvenimą. Išdalino savo turtą skurdžiams, o pati, rinkdama išmaldą, padėdavo kelyje susirgusiems žmonėms. Vėliau gyveno kaip atsiskyrėlė.

Julija – 05.22 (pirmieji amžiai). Kankinė. Manoma, kad ji buvo kartaginiečių pagrobta, parduota į vergovę Sirijoje ir nukryžiuota Korsikoje Va., nes atsisakė garbinti pagonių dievus. Kita versija, kad Julija buvo pagrobta ar nužudyta saracėnų užpuolikų vienu ar dviem šimtmečiais vėliau. Ji yra Korsikos ir Leghorno globėja.

Julita – 06.16 (304 m). Kankinė. Manoma, kad ji buvo negailestingai kankinta ir nužudyta Dioklecijano persekiojimų metu Tarse. Po to mirtinai sudaužytas buvo jos 3 metų sūnus.

Klara – 08.11 (1194-1253 m). Gimė Asyžyje, Italijoje. Būdama 15metų atsisakė tekėti, o paklausiusi šv. Pranciškaus pamokslų pabėgo iš tėvų namų į benediktinių vienuolyną Bastijoje, vėliau Sant Angelo di Panzo. Galiausiai apsistojusi San Damiano čia įkūrė ordiną, dabar vadinamą beturtėmis klaritėmis. Gyveno labai asketiškai, nepaisydama 28metus ją kamavusios ligos , to paties reikalaudama ir iš savo bendruomenės.Laikėsi šv. Pranciškaus principo neturėti jokio turto ir maitintis iš kasdien gaunamų išlaidų. Klara 40 metų buvo vienuolyno abate, įgijo didžiulį autoritetą. Pasitarti pas ją atvykdavo popiežiai ir kardinolai. Klara paskirta televizijos globėja.

Klotilda – 06.03 (474-545 m). Karalienė. Gimė Lyonse. Tai Burgundijos karaliaus Čilperiko duktė. Ištekėjo už frankų karaliaus Kloviso ir savo maldomis bei gyvenimo pavyzdžiu atvertė karalių į krikščionybę. Po vyro mirties labai kentėjo dėl pasaulietinių kivirčų ir intrigų, į kuriuos įsivėlė ir 3 jos sūnūs.

Konstancija – 09.10 ( Ia.). Kankinė. Buvo nužudyta kartu su šv. Feliksu Noceroje (netoli Neapolio), Italijoje, Nerono persekiojimų metu.

Kotryna – 02.13 (1522-1590 m). Aleksandrina dei Riči gimė Florencijoje. Būdama 13metų tapo dominikone šv. Vincento vienuolyne Prato mieste. Užėmė įvairias pareigas, buvo naujokių mokytoja, vienuolyno vyresnioji. Apdovanota keletu antgamtinių sugebėjimų, buvo stigmatizuota, matė Kristaus kančios regėjimus. Daugybę valandų paskirdavo maldai, buvo gabi vienuolyno administratorė, padėdavo daugeliui žmonių, kurie ateidavo prašyti patarimo, daug pasitarnavo ligoniams ir vargšams.

Kotryna – 03.22 (1331-1381 m). Šv. Brigitos duktė. Gimė Ulfasoje, Švedijoje, ištekėjo už Egerto fon Kyreno, su kuriuo gyveno skaistybėje. Vienerius metus prieš vyro mirtį išvyko į Romą pas motiną ir 25 metus jai padėjo. Grįžus į Švediją sukūrė brigitiečių ordiną. Vėl grįžo į Romą, siekė kad popiežius patvirtintų ordino regulą ir kanonizuotų jos motiną.

Kotryna – 11.25 (IV a.). Kankinė. Gimė Aleksandrijoje, Egipte, aristokratų šeimoje. Patyrusi regėjimą atsivertė į krikščionybę, atvertė imperatoriaus Maksentijaus žmoną ir 200 kareivių, o pačiam imperatoriui papriekaištavo dėl krikščionių persekiojimo. Maksentijaus įsakymu mergina buvo nuteista mirti prikalant ant rato. Kaip teigia legenda, ratas subyrėjo, todėl buvo nukirsdinta. Teismo metu sėkmingai ginčijosi su 50 imperatoriaus atsiųstų filosofų, kurie Kotrynai įrodinėjo, kad jos krikščioniškas tikėjimas yra klaida. Kotryna laikoma filosofų globėja.

Kotryna Sienietė – 04.29 (1347-1380 m). Bažnyčios mokytoja. Jauniausia iš 20 vaikų Sienos miesto dažytojo Jokūbo Beninkasos šeimoje. Nuo mažens savo gyvenimą pašventė maldai ir atgailai, nepaisydama tėvų pasipriešinimo. Atsisakė sutartų vedybų, būdama 16metų tapo dominikonų tretininke, po 3 metų pradėjo dirbti ligoninėse su raupsuotaisiais. Didelė grupė jaunimo tapo jos pasekėjais. Kotryna padėjo maro aukoms. Patyrė regėjimus, pažymėta stigmatos ženklu. Savo idealus išdėstė raštuose, kuriuos padiktavo, nes pati nemokėjo rašyti. Ji yra tarptautinės svarbos asmuo, turėjęs lemiamos įtakos popiežių sugrįžimui į Romą.

Kristina – 07.24 (III a.). Kankinė. Sakoma, kad ji buvo naujakrikštė, kurią po ypatingai žiaurių kankinimų nužudė Dioklecijano persekiojimų metu.

Leokadija – 12.09 (304 m). Kankinė. Manoma, kad ji buvo kilminga mergelė iš Toledo (Ispanija), Dioklecijano persekiojimų metu kankinta ir numirusi kalėjime.

Lidija – 08.03 (I a.). Gimė Tiatyruose, Mažojoje Azijoje. Gyveno Filipinuose ir buvo purpurinės medžiagos pardavėja, tuo metu ten  apaštalavo šv. Paulius. Ji tapo pirmuoju Pauliaus atverstu į krikščionybę žmogumi .

Liucija – 12.13 (304 m). Kankinė. Sicilietė, gimė pasiturinčioje šeimoje Sirakūzuose ir patyrė kankinystę Dioklecijano persekiojimų metu. Motinos buvo sužieduota su jaunu pagoniu, o kai atsisakė tekėti, buvo įskųsta kaip krikščionė. Teisėjas įsakė Liuciją išstatyti viešuose namuose, o kai sargyba negalėjo jos pajudinti iš vietos, liepė sudeginti. Kai ir tas bandymas pasirodė nesėkmingas, jai perpjovė gerklę.

Liucija Filipini – 03.24 ( 1672-1732 m). Gimė Tarkvinijoje, Italijoje. Dar visai maža liko našlaite. Vadovavo jaunų mergaičių mokyklai. Liucijos darbo apimtis greitai išaugo. Ji apmokė būsimus mokytojus ir įkūrė kongregaciją Maestre Pie Filippini. Įkūrė mokyklą Romoje. Po to jos mokyklos išplito po Italiją, netrukus buvo įkurtos visame pasaulyje.

Pal. Liudvika – 01.31 (1473-1533 m). Gimė Romoje. Ištekėjo, susilaukė 3 dukterų. Po vyro mirties tapo pranciškone, visą savo turtą  ir veiklą paskyrė  vargšų globai.

Margarita – 11.16 (1050-1093 m). Anglijos karaliaus Edmundo anūkė ir Edvardo Tremtinio duktė. Ištekėjo už Škotijos karaliaus Malkolmo III ir sugebėjo pagerinti švietimo ir religijos padėtį karališkajame dvare bei visoje šalyje sumažino prietaringumą, tuo užkirsdama kelią daugeliui blogybių. Margarita buvo pamaldi, uoliai pasnikavo, globojo vargšus ir ligonius, statė prieglaudas, bendrabučius ir bažnyčias.

Pal. Margarita Kolona – 12.30 (1280 m). Princo Odo Kolonos duktė. Ji atmetė visus pasiūlymus  ištekėti, o savo šeimos dvaro rūmuose Palestrinoje, Italijoje, įkūrė beturčių klaričių vienuolyną.

Margarita Marija Alakok – 10.16 (1647-1690 m). Gimė L‘Hautecourt‘e, Prancūzijoje, penktoji iš septynių vaikų notaro šeimoje. Kai mirė jos tėvas, Margarita buvo išsiųsta į klarisių mokyklą vargingiesiems Charolles‘e. Nuo 10 metų mergaitė sirgo reumatizmu, 5 metams buvo prikaustyta prie lovos. Įstojo į vizitietes Paray-le-Monial‘e. Dirbo novicijato mokytoja ir vienuolyno vyresniosios padėjėja. Būdama 20metų pradėjo patirti regėjimus. Populiarino pamaldumą į Švenčiausiąją Jėzaus Širdį.

Švč. Mergelė Marija – 09.08 (Ia.). Joakimo ir Onos dukra, kilusi iš karališkos Dovydo giminės. Gimė Jeruzalėje. Tradiciškai teigiama, kad jos tėvai buvo jau pagyvenę žmonės, ilgai buvę bevaikiai. Nuo VII a. jos gimimo diena švenčiama rugsėjo 08 dieną. Ji vienintelė iš žmonių gimė neturėdama gimtosios nuodėmės. Ši dogma vadinama Nekaltu Prasidėjimu. Būdama 13 metų Marija davė šventykloje skaistybės įžadus. Marija iš anksto buvo numatyta tapti švč. Trejybės antrojo Asmens, Dievo Sūnaus, Jėzaus Kristaus Motina.

Marija Goreti – 07.06 (1890-1902 m). Kankinė. Gimė Ankonoje, Italijoje. Ji buvo trečia iš 7 vaikų. Visa šeima persikėlė gyventi į Ferriere di Conca, netoli Anzio. Kaimynas Alessandro užpuolė Mariją, norėdamas išprievartauti, ir grasino nužudyti jei ji atstums jį .Kadangi mergaitė pasipriešino užpuolikui, šis 14 kartų smeigė Marijai durklu. Ji mirė sekančią dieną ligoninėje, atleisdama užpuolikui. Popiežius Pijus XII ją kanonizavo kaip nekaltybės kankinę.

Marija Kleopienė – 04.09 (I a.). Jos vyras buvo šv. Juozapo brolis. Marija matė Kristaus nukryžiavimą ir kartu su Marija Magdalena Velykų rytą atėjo prie Kristaus kapo.

Marija Magdalena – 07.22 (I a.). Tikriausiai kilusi iš Magdalos vietovės, kuri yra vakariniame Galilėjos jūros krante, netoli Tiberijos. Iki to laiko, kol sutiko Kristų, buvo didelė nusidėjėlė. Kai Jėzus pietavo fariziejų namuose, ji atėjusi savo ašaromis nuplovė Jam kojas, o plaukais jas nušluostė. Kristus atleido Marijai nuodėmes. Po to ji lydėjo Kristų ir jo mokinius kelionėse po Galilėją. Ji taip pat laikoma Mortos ir Lozoriaus, kurių namuose dažnai lankėsi Jėzus, seserimi. Su jais Kristus pietavo įžengimo į Jeruzalę išvakarėse, ir Marija brangiu tepalu ištrynė jam kojas. Magdalena kartu su Mergele Marija matė Kristaus mirtį ir atėjo prie tuščio kapo Velykų rytą.

Marija Magdalena de Paci – 05.25 (1566-1607 m). Gimė Florencijoje, turtingoje ir garsioje Paci giminėje. Būdama 10 metų ji davė amžinos mergystės įžadus. Tėvai atidavė į vienuolyno mokyklą. Ten mergaitė visą laiką pašvęsdavo maldoms prieš švč. Sakramentą. Baigus mokslus tėvai norėjo išleisti už vyro. Jai pasipiršo keletas kilmingų jaunikių, bet mergina visiems atsakė ir pasiryžo stoti į vienuolyną. Iš pradžių tėvai sutiko, bet vėliau, giminių perkalbėti, atsiėmė dukrą, kai ši jau ruošėsi priimti abitą. Per keletą mėnesių Kotryna (toks jos krikšto vardas) įtikino tėvus ir įstojo į karmeličių vienuolyną Florencijoje, priimdama Marijos Magdalenos vardą. Čia visus 25 metus ji mito tik duona ir vandeniu.

Marija Magdalena Postel – 07.17 (1756-1846 m). Gimė Barfleur‘e, Prancūzijoje. Mokėsi benediktinių vienuolyne Valognese. Būdama 18 metų Barfleur‘e atidarė mokyklą mergaitėms. Prancūzų revoliucijos metu mokykla buvo uždaryta, o Marija tapo pogrindine savo religijos agente. Savo namuose ji įkūrė slaptą koplyčią, o kai laikyti šv. Komuniją čia tapo pernelyg pavojinga, jai buvo leista ją nešiotis su savimi ir suteikti priešmirtinę Komuniją, kai to negalėdavo atlikti kunigas. Po 1801 m. konkordato ji vėl dirbo mokytoja ir padėjo atstatyti tikėjimą. Cherbourg‘e kartu su kitais 3 mokytojais įkūrė Krikščioniškų Gailestingumo Mokyklų Seserų organizaciją, pati gaudama sesers Marijos Magdalenos vardą. 1811 m. vienuolės buvo išvarytos ir tik 1815 m. galėjo apsistoti Tamersvilyje. Marija Magdalena 1830 m. savo bendruomenei gavo Sauveur le Vicomte abatiją. Nuo tada prasidėjo kongregacijos klestėjimas.

Martyna – 01.30. Legendos pasakoja apie Martyną, kuri buvo nukankinta Romoje trečiajame šimtmetyje Severo persekiojimų metu.

Matilda – 03.14 (895-968 m). Vestfalijos grafo Dytricho ir Reinhildos dukra. Ištekėjo už Oto Saksoniečio, kuris po 6 metų tapo karaliumi. Karalienė Matilda garsėjo savo labdaringumu. Po vyro mirties ji pastatė 3 moterų ir 1 vyrų vienuolyną. Kai du jos sūnūs pradėjo tarpusavio karą, Matilda nuo jų atsiribojo. Tačiau ji rūpinosi, kad dar vienas sūnus – šv. Brunonas – taptų Kiolno arkivyskupu.

Melanija – 12.31 (383-439 m). Romėnų senatoriaus duktė. Ištekėjo už Romos prefekto sūnaus Pijaus, susilaukė dviejų vaikų. Vaikams mirus, pradėjo vadovauti religinio gyvenimo centrui, kurį įkūrė savo viloje. Turtą išdalino vargšams. Statė bažnyčias bei vienuolynus visoje imperijoje. Gotų antplūdžio metu, Melanija su savo vyru pabėgo į Tagastą, Numidiją, kur abu įsteigė porą vienuolynų. Nuvykę į Jeruzalę ir į Betliejų susitiko su šv. Jeronimu. Vėlesnį gyvenimą praleido maldingai, skirtinguose vienuolynuose.

Modesta – 11.04 (680 m). Ji buvo pirmoji Oehren‘o benediktinių abatijos Tryre, Vokietijoje, abatė.

Monika – 08.27 (332-387 m). Gimė Tagastėje, Š. Afrikoje. Ji ištekėjo už gražaus, bet amoralaus pagonio Patricijaus. Savo geraširdišku pavyzdžiu, kantrybe ir maldomis Monika sugebėjo atversti savo vyrą ir jo motiną į krikščionybę. Vyriausias jos sūnus filosofas Augustinas niekaip nerado sau vietos gyvenime. Monika 15 metų meldėsi ir pasnikavo už sūnų, kol šis Milane priėmė krikščionybę ir nuo tol visas savo mintis ir didžiulius darbus paskyrė Dievui, tapdamas Bažnyčios mokytoju.

Morta – 01.19 (260 m). Kankinė. Buvo nužudyta kartu su savo vyru didiku Marijum ir sūnumis. Marijus atvyko tarnauti į Romą. Bandė palaidoti kankinių ,sudegintų arenoje, pelenus Klaudijaus II persekiojimų metu. Už tai buvo nužudytas kartu su šeima.

Morta – 07.29 ( 80 m). Marijos ir Lozoriaus sesuo. Ji gyveno kartu su jais Betanijoje. Jų namus dažnai aplankydavo Kristus. Morta patarnaudavo Jam.

Ona – 07.26 (I a.). Švč. Mergelės Marijos Motina. Apie ją nėra nieko tikro, netgi jos vardo. Legenda pasakoja, kad ji buvo klajoklio piemens Akaro duktė, gimusi Nazarete ir išauklėta Jeruzalės šventykloje. Būdama maždaug 20 metų ištekėjo už nazariečio Joakimo. Dar po 20 metų jiems gimė duktė Marija. Ona tapo našle tuoj po Kristaus gimimo ir mirė sulaukusi senyvo amžiaus.

Patricija – 08.25 (665 m). Legendinė asmenybė, kaip manoma, kilusi iš imperatoriaus giminės Konstantinopolyje. Ji pabėgo iš namų į Romą, norėdama išvengti ruošiamų vedybų , ir tapo vienuole. Trumpam sugrįžusi į Konstantinopolį, išdalino visą savo turtą vargšams ir vėl išvyko į Italiją. Mirė Neapolyje, yra šio miesto globėja.

Paulina – 03.13 (1107 m). Po savo vyro mirties ji su keletu moterų pasitraukė į Tiuringijos miškus. 1106 m. Paulincelėje ji įsteigė du vienuolynus, į kurį atvyko atsiskyrėliai iš Hirzau vietovės. Sekančiais metais Paulina pati išvyko į Hirzau, tačiau pakeliui susirgo ir mirė. Mene vaizduojama vienuolės rūbais, rankose laikanti vienuolyno modelį.

Regina – 09.07 (II a.). Kankinė. Legenda teigia, kad tai pagonio Klemenso duktė, kuri buvo kankinta ir nužudyta Autun‘e, Prancūzijoje, kai atsisakė tekėti už prokonsulo Olibrijaus.

Rita – 05.22 (1381-1457 m). Gimė Rokaporenoje, netoli Spoleto , Italijoje. Nors ištekėjo už žiauraus ir amoralaus vyro, ji visą laiką troško būti vienuole. Po 18 metų tapo našle, nes vyras žuvo muštynėse. Du jų sūnūs siekė vendetos (kraujo keršto), bet Rita įtikino juos, kad šio sumanymo atsisakytų. Rita įstojo į augustinijonių vienuolyną Kaskijoje, Italijoje. Ji pasišventė bedalių globai ir stropiai meldėsi už žmones , kurie apleido savo religines pareigas. Nepaisydama sunkios ligos, ji iki pat mirties neatsisakė labai asketiško gyvenimo būdo. Mirė Kaskijoje. Visame ispaniškai kalbančiame pasaulyje Rita vadinama ,,patekusių į beviltišką padėtį šventąja“.

Rozalija – 09.04 (1160 m). Legendos pasakoja, kad ji gimė Sicilijoje ir dar būdama visai jauna atvyko į Coschinos kalną, kur apsigyveno viename urve kaip atsiskyrėlė. Vėliau persikėlė į grotą Pellegrino kalne netoli Palermo, kur ir mirė.

Rožė Limietė – 08.23 (1586-1617 m). Gimė ispanų šeimoje Limoje, Peru, buvo pakrikštyta Izabele de Santa Maria de Flores. Nuo pat ankstyvos vaikystės mergaitė sau pavyzdžiu pasirinko šv. Kotryną Sienietę ir stengėsi pakartoti jos gyvenimą. Dėl jos grožio Izabelei piršosi keletas jaunikių, bet ji atsisakė tekėti, tapo dominikonų tretininke ir apsigyveno mažoje trobelėje, pastatytoje tėvų sode, kaip atsiskyrėlė, praktikuodama griežtą pasninką ir apsimarinimus. Ji patyrė tokių keistų regėjimų, kad buvo sudaryta kunigų ir gydytojų grupė jiems ištirti. Apklausinėjusi merginą komisija paskelbė jos regėjimus antgamtiniais. Kai gandai apie jos šventumą pasklido po miestą, Rožės sodelis tapo sostinės dvasinio gyvenimo centru. Tikima, kad, kuomet netoli Limos vyko žemės drebėjimas, tik jos maldos padėjo sostinei išvengti tos katastrofos. Rožė yra pirmoji Amerikos žemyne gimusi šventoji, Naujojo Pasaulio globėja. Rože ji buvo pradėta vadinti po to, kai viename regėjime apsireiškęs Kristus kreipėsi į ją žodžiais: ,,Mano Širdies Rože“.

Sabina – 08.29 (127 m). Kankinė. Romoje, kur yra jos vardo bažnyčia , Sabina garbinama nuo pirmųjų amžių.

Pal. Salomėja – 11.18 (1202-1268 m). Lenkijos karaliaus Boleslovo dukra. Būdama tik trejų metų buvo sužadėta su Vengrijos princu Kolomanu. Sulaukusi 13 metų ištekėjo už jo, tapo pranciškonų tretininke, o 1225 metais liko našlė. Įkūrė beturčių klaričių vienuolyną Zavichoste, iš kur vėliau jis buvo perkeltas į Skalą. Salomėja pati tapo šio vienuolyno vienuole bei buvo išrinkta abate.

Skolastika – 02.10 (543 m). Šv. Benedikto sesuo. Jos brolis įkūrė dvigubą vienuolyną apie 5 mylias nuo Monte Cassino, o Skolastika tapo jo abate. Ji buvo nepaprastai pasišventusi maldai ir su broliu susitikdavo tik vieną kartą per metus ilgai teologinei diskusijai.

Sofija(Zofija) – 05.15 (250 m). Kankinė. Buvo nužudyta Fermo, Italijoje, Decijaus persekiojimų metu.

Sofija – 09.30. Kankinė.“Romos Martirologija“mini Sofiją – Tikėjimo, Vilties ir Meilės (Fidei, Spei et Caritatis) motiną, kuri buvo nužudyta, kai meldėsi prie jų kapo, praėjus vos trims dienoms po vaikų nukankinimo. Tai įvyko 138 m.

Teodora – 02.11 (867 m). Bizantijos imperatorienė. Gimė apie 810 m. Elisoje. 830 metais ištekėjo už imperatoriaus Teofiliaus. Teodora kovojo už paveikslų garbinimą, tačiau vyro paramos nesulaukė. Po jo mirties, perėmė valstybės valdymą, pavaduodama trejų metų sosto įpėdinį Mikalojų III. Sėkmingai užbaigė ginčą dėl ikonoklazmos. Metodijų, kuris buvo paveikslų garbinimo gynėjas, Teodora paskyrė patriarchu, o 842 m. parėmė Konstantinopolio sinodą. Teodora rūpinosi bulgarų atsivertimu ir stengėsi grąžinti į Bažnyčios prieglobstį paulicijonų sektą. 856 m. jos sūnūs pašalino Teodorą iš sosto ir privertė užsidaryti vienuolyne.

Teodora – 04.01 (132 m). Kankinė. Šv. Hermo sesuo, nužudyta Romoje, praėjus 5 mėnesiams po brolio kankinystės.

Teresė Avilietė – 10.15 (1515-1582 m). Gimė Aviloje, Ispanijoje. Nuo vaikystės įsijungė į religinį gyvenimą. 1531 m. pradėjo mokytis Avilos augustinijonių vienuolyne, tačiau dėl ligos buvo priversta mokslus keleriems metams nutraukti. Nepaisydama didelio tėvo pasipriešinimo, 1536 m. ji įstojo į karmelites Aviloje. Sekančiais metais Teresė vėl susirgo ir iš vienuolyno pasitraukė, o 1540 m. dar kartą sugrįžo. Nuo 1555 m. pradėjo patirti regėjimus ir girdėti balsus. Teresė labai nuogąstavo ar tie apsireiškimai nėra velnio sukurti. Po kelerių metų dvasinės vienatvės, 1557 m., ji susitiko šv. Petrą Alkantarietį, kuris patvirtino, kad jos regėjimai yra dieviškos kilmės. 1562 m. Aviloje ji įkūrė šv. Juozapo vienuolyną. Pirmojo basųjų karmeličių vienuolyno pagrindiniai bruožai: visiškas atsiribojimas nuo išorinio pasaulio, tyla, asketiškumas, šiurkštūs rūbai, sandalai ir nuolatinė abstinencija. Penkerius metus Teresė praleido šiame vienuolyne. Vėliau ji įkūrė dar 15 tokių vienuolynų. Sutikusi jauną vienuolį šv. Joną (kryžiaus), Teresė įkūrė savo pirmąjį vienuolyną vyrams. Ji nepaliaudama keliavo iš vieno Ispanijos krašto į kitą, kurdama vienuolynus ir skelbdama savo naujoves. Ji sugebėjo suderinti didžiulį idealizmą ir jumoro jausmą, kontempliaciją ir aktyvų gyvenimą. Tai viena iš didžiausių mistikių. Jos nuodėmklausiai patarė Teresei užrašyti patirtus regėjimus. Taip atsirado šios knygos: ,,Autobiografija“ ,,Sielos šauksmas į Dievą“, ,,Vidinė pilis‘‘ ir kt.

Teresė (Kūdikėlio Jėzaus) – 10.01 (1873-1897 m). Gimė Alencon‘e, Prancūzijoje, jauniausia iš 9 vaikų laikrodininko Liudviko Martino šeimoje. Kai buvo 5 metų, mirė motina, o šeima persikėlė į Lisieux‘ą. Čia mergaitė gyveno pas vyresnes seseris ir tetą. Dvi vyresnės seserys įstojo į karmelites. Jų pavyzdžiu pabandė pasekti Teresė. Vienuolyno vyresnioji patarė jai užrašyti savo vaikystės istoriją. Vėliau šį darbą papildė pasakojimu apie savo gyvenimą vienuolyne. Visa jos biografija pavadinta ,,Sielos istorija‘‘, tapo vienu iš labiausiai skaitomų dvasinių veikalų. Ji mirė vienuolyne nuo džiovos. Jau po mirties žmonės iš jos raštų pažino Teresės angelišką sielą. ,,Mažosios gėlelės‘‘, kaip ji dar buvo vadinama, kultas išplito labai greitai. Ji paskelbta misijų ir misionierių globėja ir Prancūzijos globėja.

Valerija – 04.28 (II a.). Kankinė. Ji ir šv. Vitalis, jos vyras kareivis, buvo nužudyti netoli Milano, Italijoje, tikriausiai Marko Aurelijaus valdymo metu.

Veronika – 01.13 (1445-1497 m). Gimė netoli Milano, Italijoje. Čia įstojo į šv. Mortos augustinijonių vienuolyną ir savo gyvenimą pašventė maldai.

Veronika – 07.09 (1660-1727 m). Ursula Giuliani. Gimė Merkatelo, Italijoje. Nuo ankstyvos vaikystės ji buvo nepaprastai pamaldi ir davė įžadus tapti vienuole. 1677 m. įstojo į kapucinų vienuolyną ,gaudama Veronikos vardą. Ji patyrė regėjimus, buvo stigmatizuota ir įgavo daugelį antgamtinių sugebėjimų. Visa tai patvirtina mačiusieji liudininkai. Tarnavo naujokų mokytoja, buvo išrinkta abate.

Viktorija – 12.23 (250 m). Kankinė. Pasak legendos ,Viktorija atsisakė tekėti už ją garbinusio Aurelijaus ir įtikino savo seserį, jog ir ši atstumtų savo garbintoją .Jos buvo apkaltintos krikščionybe, kankintos ir nužudytos.

Zita – 04.27 (1218-1278 m). Gimė Monte Sangrati, netoli Lukos, Italijoje.12 metų tapo vilnos pirklio tarnaite ir toje Fatinellių šeimoje pasiliko dirbti visą gyvenimą. Buvo uoli darbininkė. Kai kitos tarnaitės bandė apšmeižti, Zita savo pamaldumu ir geraširdiškumu nuramino įsiliepsnojusį šeimininko pyktį. Už gautą atlyginimą ji pirkdavo apavą bei rūbus ir viską išdalindavo vargšams sau nieko nepasilikdama. Paskutiniais gyvenimo metais šeimininkai ją atleido nuo fizinių darbų, bet ji stengėsi kiek galėdama padėti namuose, lankė ligonius, vargšus ir kalinius. Šv. Zita yra tarnų ir tarnaičių globėja.

Zuzana – 08.11 (295 m). Kankinė. Ji yra kunigo Gabinijaus dukra, popiežiaus šv. Kajaus dukterėčia. Imperatorius Dioklecijanas norėjo ištekinti Zuzaną už savo giminaičio Maksimijano. Tačiau mergina atsisakė ir netgi atvertė į krikščionybę du imperatoriaus agentus – savo dėdes Klaudijų ir Maksimą. Juodu buvo sudeginti, o Zuzana ir jos tėvas nukirsdinti. Gali būti, kad visa istorija tik legenda.