Kristaus Prisikėlimas – Velyknaktis

PaschalasSu didžiausiu džiaugsmu Bažnyčia skelbia mums linksmą žinią: Kristus prisikėlė! Velyknaktį švenčiame kertinį mūsų tikėjimo slėpinį. Nukryžiuotasis buvo Dievo prikeltas. Jis gyvena tarp mūsų ir lydi mus gyveni­mo kelyje. Nors mūsų pasaulio išvaizda kartais atrodo paženklinta senatve ir mirtimi, tikintysis privalo nesvyruodamas džiaugtis gyvenimo pergale prieš mirtį, nes tikėjimo šventė visuomet yra gyvenimo šventė.
Velyknakčio Evangelijos žinia kasmet priverčia mus iš naujo išgyventi nuostabų įvykį: begalinė Dievo meilė nusileidžia į žmogaus skurdą ir nuodėmę, kad prisiimtų mūsų vargą ir dovanotų naują gyvybę. Šioje Žinioje slypi didelis džiaugsmas: Dievas mus myli! Brangieji, atverkime savo širdis Dievo meilei, nes “Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duo­ta” (Rom 5, 1-5). Šiandien turėtų suvirpėti iš džiaugsmo kiekvieno mūsų širdis, nes Velykų rytas skelbia mums, kad esame Dievo mylimi ir Jo kančia bei mirtimi atpirkti vaikai. Raktas, atveriantis mūsų širdis šiam džiaugsmui, yra tikėjimas. Tereikia tik patikėti Dievo meile, ir Šventoji Dvasia lyg gaivus rytmečio vėjas įsiverš į mūsų gyvenimą, nušluos visas negandas, mūsų nepajėgumą mylėti ir suteiks dieviškų jėgų priimti Dievo meilės dovaną. Gyvenimas liudija, kad ne turtai, ne garbė ir net ne fizinė sveikata vra brangiausias mūsų turtas, o vidinė sielos ramybė. Kaip kūnas nyksta nuo fizinės ligos, taip mes dvasiškai merdime praradę sielos ramybę. Mūsų ramybę drumsčia skaudūs išgyvenimai: nesantaika šeimoje, nerealizuotos viltys ir ypač kaltės jausmas, kurio nega­lime visiškai nuslopinu nei vaistais, nei alkoholiu, nei psichologų ar psichiatrų pagalba. Prisikėlusio iš numirusiųjų Išganytojo pirmasis linkėjimas apaštalams ir mums visiems, dėl vienų ar kitų priežasčių praradusiems vidinę ramybę, buvo ramybės dovana Prieš grįždamas į dangų. Jėzus įsteigė Susitaikymo sakramentą, kad apaštalai ir jų įpėdiniai vyskupai bei kunigai jo vardu galėtų grąžinti žmonėms sielos ramybę. “Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu. <…> Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuo­dėmes, tiems jos bus atleistos” (Jn 20, 21-23).
Džiugių šv. Velykų ir Išganytojo atneštos taikos bei ramybės! Nusigręžkime nuo blogio ir kilniu, doru krikščionišku gyvenimu liu­dykime, kad Dievo Dvasia gyvena mumyse ir mums vadovauja. Būkime Kristaus šviesos ir meilės skleidėjais šeimoje ir Tėvynėje!